Virtualios parodos
Prie puodų: kasdienai ir šventėms, sau ir kitiems. Filomenos Zarankienės (Kratavičiūtės) šeimininkavimo leidiniai ir užrašai
Šioje parodoje virtualiai eksponuojamos Filomenos Zarankienės (Kratavičiūtės) (1919–2003) fotografijos, šeimininkavimo, maisto ruošos leidiniai, receptų knygos ir užrašai. Parodoje rasite ir velykinių valgių receptų. F. Zarankienė (Kratavičiūtė) gyveno Žasliuose, Vytauto gatvėje. Buvo knygnešės, daraktorės, mokytojos Onos Lisauskaitės (1884–1954) dukterėčia, globotinė. Buvo baigusi žemės ūkio mokyklą. Maisto ruošimą mėgusi moteris valgyti ruošdavo ne tik savai šeimai. Dirbo samdoma šeimininke. Ruošdavo vaišes vestuvėms, krikštynoms, šeimininkaudavo laidotuvėse. Fotografijas ir kt. parodai pateikė Rima Jankūnienė (Zarenkaitė) Virtualią parodą parengė Kaišiadorių muziejaus rinkinių kuratorė Nijolė Adukonienė.
Kazimieras Brazauskas ir augalininkystė
Kazimierui Brazauskui (1906–1997) mokslas sekėsi puikiai. Nors vaikystėje ypač mėgo matematiką, turėjo svajonę tapti agronomu, nes šeima visą laiką buvo susijusi su žemės ūkiu. Kazio Brazausko tėvas Kazimieras (1863–1949), kad ir trumpam perkeltas į kokią nors geležinkelio stotį, tuoj pat įnikdavo arti, sėti, sodinti. Pats nuo mažens dirbęs darbus, prie tų darbų pratino ir savo vaikus. Vos tik pasibaigdavo mokslo metai, mažasis Kaziukas taip pat plušėdavo laukuose. Vėliau sukurta graži tėvų sodyba Pašilių kaime, pastatyti namai ir sutvarkyta aplinka Kaišiadoryse. Išėjęs į pensiją, 1970 m. Kazys Brazauskas pradėjo dirbti Kaišiadorių komunalinių įmonių kombinate. Čia jis išdirbo šešiolika metų. Kombinate jis užėmė įvairias pareigas, tačiau daugiausia dirbo apželdinimo meistru. Kaišiadoryse, prie Kiemelių ežero, 1971 m. pradėtas sodinti miesto parkas. Kazio Brazausko pastangomis ir kitose miesto dalyse buvo sodinami medeliai, dekoratyviniai krūmai, įrengiami gėlynai: „Būtų gerai, jei visi laisvi žemės plotai tarp fabrikų ir miesto būtų apželdinti medžiais. Geresnis oras būtų mieste“, – teigė aplinkos puoselėtojas. Jono Laurinavičiaus knygoje „Kazimieras Brazauskas” autorius rašo: „K. Brazauskas buvo uolus gamtos mylėtojas, mėgo tvarką, grožį, jo žodis apie miesto tvarkymo reikalus visad buvo svarus, argumentuotas, autoritetingas. Jis labai rūpinosi Kaišiadorių miesto grožiu bei tvarka. Kaišiadoryse tebeauga daug jo rankomis pasodintų medžių.” Virtualioje parodoje pristatome dalį Kazio Brazausko knygų augalininkystės tematika. Parodoje naudoti eksponatai iš Kaišiadorių muziejaus, Brazauskų namų ekspozicijos fondų. Virtualią parodą parengė Kaišiadorių muziejaus muziejininkė Asta Sabonytė-Jankauskienė.
Gyvenimas su bitėmis
Brazauskų namų ekspozicijoje saugomi Kaziui Brazauskui priklausę daiktai, kurie tiesiogiai siejasi su bitininkystės amatu. Virtualioje parodoje eksponuojami dokumentai, rašteliai, nuotraukos ir kiti daiktai, byloję apie šeimos bendrystę su bitėmis, kuri tęsiasi jau daugiau kaip šimtą metų. Šeimos bitininkystės pradininku laikomas Algirdo Brazausko senelis Kazimieras Brazauskas (1863–1949). Šis išvažiavo dirbti į Šiaurės Kaukazą, o kai su šeima nusprendė grįžti į Lietuvą, didžiąją dalį vagono užėmė bičių aviliai. Vėliau bites paveldėjo Prezidento tėvas Kazys Brazauskas (1906–1997). Jis taikė tėvo įdiegtas žinias bei darbo su bitėmis klausimais konsultavosi pas bitininkystės pradininką Lietuvoje Joną Kriščiūną. Kazys Brazauskas savo darbo su bitėmis įžvalgas kruopščiai fiksavo sąsiuviniuose, o įgytą patirtį stengėsi perduoti kitiems publikuodamas patarimus periodinėje spaudoje. Po Kazio Brazausko mirties, bitės atkeliavo pas sūnų Gerardą Brazauską (1935–2020). Iš Kaišiadorių bitynas buvo pervežtas į Gerardo sodybą Purvėnuose, Švenčionių rajone. Po Gerardo Brazausko mirties 2020 m. bitės apsigyveno Audronės ir Algirdo Usonių sodyboje. Virtualią parodą parengė Kaišiadorių muziejaus muziejininkė Asta Sabonytė-Jankauskienė.
Algirdas Brazauskas ir dvasininkai
Virtuali paroda skirta Algirdo Mykolo Brazausko 89-osioms gimimo metinėms paminėti. Parodoje eksponuojamos fotografijos, kuriose užfiksuotos Lietuvos Respublikos Prezidento akimirkos su dvasininkais ir knygos iš Algirdo Brazausko bibliotekos. Ekspoziciją papildo Prezidento darbo kalendorius ir laikraštis. Parodoje naudoti eksponatai iš Kaišiadorių muziejaus, Brazauskų namų-muziejaus fondų. Virtualią parodą parengė Kaišiadorių muziejaus muziejininkė Asta Sabonytė-Jankauskienė.
Žiemos švenčių puošmenos, dovanos ir vieši pasilinksminimai Kaišiadorių apylinkėse tarpukariu
Šioje parodoje virtualiai eksponuojamos fotografijos, kuriose užfiksuotos XX amžiaus ketvirtame dešimtmetyje Kaišiadorių gyventojų namuose puoštos eglutės, jų papuošimai, mažųjų prie savęs glaustos Kalėdų senelio dovanos, šventiniai renginiai, pasilinksminimai, vykę ugdymo įstaigose, ir kt. Parodoje naudotos fotografijos iš Kaišiadorių muziejaus fondų (didžiausią dalį sudaro Kaišiadorių apylinkės teismo antstolio Jurgio Žitkaus šeimos rinkinio fotografijos), taip pat iš asmeninių rajono gyventojų archyvų. Virtualią parodą parengė Kaišiadorių muziejaus vyr. fondų saugotoja Nijolė Adukonienė
Kaišiadorių rajono savivaldybės Jono Aisčio literatūros premijos laureatų knygos ir laureatų dedikacijos
Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba Jono Aisčio literatūros premiją įsteigė 2004 m. poeto, publicisto, lietuvių lyrikos klasiko Jono Aisčio 100-ųjų gimimo metinių proga. Ši premija teikiama kasmet (nuo 2016 m. – tarptautinio festivalio „Poezijos pavasaris“ metu) Rumšiškių seniūnijoje už Jono Aisčio kūrybos tyrinėjimą ir sklaidą, už aistiškos lyrizmo dvasios puoselėjimą kūryboje. Konkurse vertinamos per paskutinius dvejus metus išleistos poezijos, eseistikos, prozos, literatūros mokslo knygos. Jono Aisčio premijos laureatas vieną knygą dedikuoja Jono Aisčio muziejui. Šioje parodoje pateikiame Kaišiadorių rajono savivaldybės Jono Aisčio literatūros premijos laureatų knygas ir laureatų dedikacijas. Parodos autorė – Kaišiadorių muziejaus Jono Aisčio ekspozicijos muziejininkė Gražina Kazanavičienė.
Algirdo Brazausko laisvalaikio akimirkos
Žvejyba, Sartų žirgų lenktynės, medžioklė ir buriavimas – keturi Algirdo Brazausko pomėgiai, padėdavę atsipalaiduoti po sunkių darbų, susikaupti naujiems. Nuotraukose užfiksuotos laisvalaikio akimirkos apima beveik trisdešimties metų laikotarpį. Tai atskleidžia jo stiprų susižavėjimą gamta, pastovumą. Jose ne valstybės veikėjas, bet žmogus, nusimetęs darbinius rūpesčius, atsipalaidavęs, besidžiaugiantis paprastais dalykais. Virtualią parodą parengė Kaišiadorių muziejaus muziejininkė Eglė Staninaitė-Popova.
Senieji Velykų margučiai
Kiaušiniai – margučiai nuo seno Velykų papročiuose turėjo ypatingą reikšmę. Kiaušinis – gyvybės atsiradimo, gamtos prisikėlimo simbolis buvo pagrindinis apeiginis Velykų stalo valgis ir puošmena. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose saugoma kraštotyrininko Balio Buračo (1897–1972) surinkta unikali margučių kolekcija. Kolekciją sudaro 506 margučiai, iš jų – 253 išrašyti vašku, 251 skutinėtas ir 2 marginti dažais. Šioje parodoje virtualiai eksponuojama dalis Kaišiadorių, Kruonio, Žiežmarių apylinkėse surinktų kolekcijos eksponatų. Jie datuojami XX a. 4 dešimtmečiu. Tai bene seniausi išlikę mūsų regiono margučiai, tradicinių kiaušinių dažymo ir marginimo technikų pavyzdžiai. Virtualią parodą parengė Kaišiadorių muziejaus vyr. fondų saugotoja Nijolė Adukonienė ir muziejininkė Asta Kalvinskaitė-Kucharskienė.
Prie eglės su Seniu Šalčiu
Šioje parodoje virtualiai eksponuojamos fotografijos, kuriose užfiksuoti sovietmečiu prieš Naujuosius metus Kaišiadorių rajono ugdymo įstaigose (darželiuose, mokyklose), kultūros centruose, tuomet vadintuose kultūros namuose, vykę šventiniai renginiai. Ši paroda vyresniesiems turėtų priminti vaikystėje deklamuotus eilėraščius, statytus vaidinimus. Primins pačių rankomis kurtus šventinius kostiumus, kaukes, kaip atrodė prie eglės sutiktas Senis Šaltis, kas rasdavosi jo dovanų maiše, taip pat kokiomis dekoracijomis buvo puošiamos patalpos, kuriama šventinė atmosfera. O jauniems leis pažinti nesenos praeities šventinius vaizdinius. Parodoje naudotos fotografijos iš Kaišiadorių muziejaus ir asmeninių rajono gyventojų archyvų. Virtualią parodą parengė Kaišiadorių muziejaus vyr. fondų saugotoja Nijolė Adukonienė.
-0908cf1e8974b14ec7d178674644a41c.jpg)
Trakų (Kaišiadorių) apskrities skautų istorija (iki 1940 m.)
Virtuali paroda skirta skautų judėjimo 100-mečiui Lietuvoje paminėti. Fotografijose, archyviniuose dokumentuose užfiksuotas Trakų (Kaišiadorių) apskrities skautų organizacijos susikūrimas, raida, praktinė ir visuomeninė veikla iki 1940 m. Parodoje naudotos fotografijos iš Kaišiadorių muziejaus, Lietuvos švietimo istorijos muziejaus, Lietuvos aviacijos muziejaus, Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus fondų. Lietuvos centrinio valstybės, Kaišiadorių vyskupijos kurijos ir asmeninių archyvų. Ši virtuali paroda parengta kilnojamosios parodos „Kaišiadorių skautai. Pirmasis dešimtmetis“ pagrindu. Virtualią parodą parengė Kaišiadorių muziejaus vyr. fondų saugotoja Nijolė Adukonienė.
Lietuvos Prezidento rinkimai: 1993-ieji
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų 25-ųjų metinių proga, kuomet 1993 m. vasario 14-ąją pirmuoju Lietuvos istorijoje visuotinai išrinktu šalies vadovu tapo kaišiadorietis Algirdas Brazauskas (1932–2010), pristatoma virtuali paroda „Lietuvos Prezidento rinkimai: 1993-ieji“. Parodoje eksponuojamas Kaišiadorių muziejuje saugomas A. Brazausko palikimas: prezidento darbo pažymėjimas, rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolas, darbo kalendoriaus puslapiai, vizitinės kortelės. Parodą papildo fotografijos ir laikraščių ištraukos, prezidento tėčio Kazio Brazausko (1906–1997) atsiminimai. Virtualią parodą parengė Kaišiadorių muziejaus muziejininkai Asta Sabonytė-Jankauskienė, Vytautas Budvytis ir Eglė Staninaitė-Popova.
Numizmatikos rinkinys
Numizmatika – pagalbinė istorijos mokslo šaka, tirianti monetas, jų gamybos istoriją, pinigų apyvartą pagal daiktinius, rašytinius paminklus. Numizmatika plačiąja prasme – ne tik mokslas apie senovines monetas, bet ir pačių monetų rinkimas bei kolekcionavimas. Atskiromis numizmatikos sritimis paprastai laikomi ir kitų mokėjimo priemonių – pinigų, popierinių pinigų (bonistika), ordinų, ženkliukų (faleristika) tyrinėjimai. Kaišiadorių muziejaus fonduose saugoma apie 5,5 tūkstančio numizmatikos eksponatų. Tai monetos, banknotai, medaliai, ženkleliai, plaketės, žetonai, plombos, vertybiniai popieriai, spaudai ir antspaudai, apdovanojimai ir jų dokumentai, taupyklės, kurie saugomi istorijos numizmatikos, istorijos, raštijos, archeologijos rinkiniuose. Muziejuje saugoma vertinga Aleksandro Stasiūno monetų ir banknotų kolekcija. Taip pat yra atskiras medalių, plakečių, ženkliukų rinkinys, kurio pagrindą sudaro Algimanto Urbono medalių kolekcija. Parodoje virtualiai eksponuojami numizmatikos eksponatai, kurių nemaža dalis yra susiję ir su Kaišiadorių miesto ar dabartinio Kaišiadorių rajono istorija. Virtualią parodą parengė Kaišiadorių muziejaus muziejininkas Vytautas Budvytis, fotografavo Kaišiadorių muziejaus muziejininkė Asta Sabonytė-Jankauskienė ir Kaišiadorių muziejaus vyr. fondų saugotoja Nijolė Adukonienė.
Laidotuvių apeigos ir papročiai Kaišiadorių apylinkėse
Iš kartos į kartą perduodamos laidojimo tradicijos ilgą laiką mažai kito, tačiau šiuo metu yra įvykę reikšmingų pasikeitimų. Virtuali paroda „Laidotuvių apeigos ir papročiai Kaišiadorių apylinkėse“ leis vizualiai pažinti katalikų laidojimo tradicijas vyravusias Kaišiadorių apylinkėse pirmoje XX a. pusėje. Šioje parodoje virtualiai eksponuojamos fotografijos, kuriose užfiksuoti šarvojimo, laidojimo dienos apeigų, mirusiųjų atminimo įamžinimo papročiai. Fotografijose, pagal laidojimo apeigų chronologiją, atsiskleidžia įkapių, šarvojimui skirtų patalpų paruošimo tendencijos, palaikų šarvojimo ir išlydėjimo būdai ir kt. Virtualią parodą parengė Kaišiadorių muziejaus vyr. fondų saugotoja Nijolė Adukonienė.
Arklys brangiausias valstiečio turtas
Fotografijose užfiksuotas brangiausias XX a. valstiečio turtas – arklys. Su jo pagalba buvo apdirbami didžiuliai žemės plotai, vežamos malkos, mėšlas, vasarojus, kaskart nuvykstama aplankyti toliau gyvenančių giminių. Šventiniais pakinktais išpuoštais arkliais valstiečiai skubėdavo turgun ar bažnyčion. Parodoje įamžinti Kaišiadorių apylinkių valstiečių laikyti arkliai atskleis to meto laikytų gyvulių grožį ir supažindins su žmonių kasdienos darbais bei pramogomis. Virtualią parodą parengė parengė Kaišiadorių muziejaus vyr. fondų saugotoja Ugnė Katkevičiūtė-Ignatjevienė.
Jonui Aisčiui – Poetui, Žmogui, Draugui
Jonas Aistis (1904–1973) (Aleksandravičius, Kossu-Aleksandravičius, Aleksandriškis, Kuosa- Aleksandriškis) – vienas žymiausių lietuvių lyrikų, intymų lyrinį kalbėjimą derinęs su poetiniu programiškumu, reiškęs neoromantikų kartos idealus. J. Aistis – taip pat vienas iš lietuvių eseistikos pradininkų. Eseistinėse „elegijose“, kaip ir eilėraščiuose, jis kalba viską persmelkiančio intymumo tonu. Jono Aisčio ekspozicijoje (J. Aisčio g. 1, Rumšiškės, Kaišiadorių r.) saugoma dalis Jonui Aisčiui dovanotų knygų. Parodoje virtualiai eksponuojama 20 dedikacijų Jonui Aisčiui: poetų Bernardo Brazdžionio, Kazio Bradūno, Stasio Santvaro, rašytojo Aloyzo Barono, prozininko, dramaturgo, eseisto. Jurgio Jankaus, estų poeto Aleksio Rannito, rašytojo, dramaturgo Juozo Grušo, menininko V. K. Jonyno… Virtualią parodą parengė Kaišiadorių muziejaus Jono Aisčio ekspozicijos muziejininkė Gražina Meilutienė.
Profesoriaus Viktoro Ruokio memorialinis rinkinys
Viktoras Ruokis (1885–1971) – agronomas, dirvožemininkas ir agrochemikas, lietuviškosios dirvotyros pradininkas, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas. 1919 m. atkūrė Dotnuvos vidurinę žemės ūkio ir miškų mokyklą. 1924–1968 m. (su pertauka 1941–1944 m.) dėstė Žemės ūkio akademijoje, 1924–1941 m. Geognozijos ir Agronominės chemijos, 1944–1968 m. Dirvožemio mokslo katedrų vedėjas; profesorius (1931). Tyrė Lietuvos dirvožemius, dirvodarines uolienas, sukūrė lietuvišką dirvotyros terminiją. 1930 m. paskelbė Lietuvos dirvožemių klasifikaciją, 1936 m. parengė Pietų Lietuvos dirvožemių žemėlapį. Parašė keliolika chemijos, dirvotyros ir geologijos vadovėlių ir mokslinių veikalų bei dvi pažintines knygas. Profesorius V. Ruokis nuo 1957 m. iki mirties gyveno Kaišiadoryse. Parodoje virtualiai eksponuojama Kaišiadorių muziejuje saugomo V. Ruokio memorialinio rinkinio eksponatai: fotografijos, dokumentai, knygos, asmeniniai daiktai. Virtualią parodą parengė Kaišiadorių muziejaus vyr. fondų saugotoja Nijolė Adukonienė ir muziejininkas Vytautas Budvytis.
Žiemos ritmu
Fotografijose įamžinta žiema Kaišiadorių rajone XX amžiaus viduryje. Ką tik praūžusios žiemos palydų, žiemos išvarymo šventės metu triukšmingai iš kiemų išvaryta žiema – laukiame pavasario. Ši paroda leis atsigręžti atgal ir pažvelgti į žiemos šventes anų dienų Kaišiadorių rajone, padės pažinti to meto žiemos darbus ir pramogas, leis pamatyti, kaip atrodė šaltojo sezono apranga, kaip moterys dėvėjo joms dar neįprastas kelnes. Fotografijose užfiksuotos Kaišiadorių tarnautojų šeimų, rajono kaimų gyventojų, mokyklų ir mokytojų gyvenimo akimirkos. Senųjų atsiminimuose žiema buvus atokvėpio nuo sunkių darbų metas, jos ritmas buvęs lėtesnis, mąslesnis.
Kaišiadorių rajono dailininkų tapybos darbų paroda
Nuotraukose Kaišiadorių rajono dailininkų paveikslai. Gausus ir įdomus rajono profesionalų ir mėgėjų tapytojų būrys kalba apie kūrybiškumą ir grožio siekimą, jų kūriniuose atsiskleidžia meilė gamtai, pagarba žmogui ir supančiai aplinkai. Parodoje eksponuojami Almos Bernatonienės, Antano Bernatonio, Ritos Dzedulionienės, Petro Dzedulionio, Stanislovo Glinskio, Stasės Karčiauskienės, Virginijos Klein, Elenos Kniūkštaitės, Juozo Krinicko, Janinos Lukoševičienės, Vytenio Paulausko, Genovaitės Sausarienės, Raimundo Simonaičio, Stanislavos Urbonienės tapybos darbai.
Senųjų amatų puoselėtojai
Fotografijose sertifikuoti Kaišiadorių rajono tautinio paveldo produktų gamintojai, senųjų amatų puoselėtojai. Tautinis paveldas – svarbi šalies etninės kultūros dalis. Tautinio paveldo produktus, tradicinių amatų mokymo programas, tradicines muges sertifikuoja ir tradicinių amatų meistrus atestuoja Žemės ūkio ministerija, vadovaudamasi ekspertų komisijos (-ų) teikimu. Kaišiadorių rajone šiuo metu yra 17 sertifikuotų tradicinių amatininkų. Rajone puoselėjami senieji karpymo, juostų audimo, vėlimo, mezgimo, siuvimo ir siuvinėjimo, pynimo, audimo, margučių marginimo, kepimo, žaislininkystės, kubilininkystės, kėlimo amatai. Tradiciniai amatai – ideali vietinio savitumo išraiškos forma. Šiandieniniame kontekste jie virsta patrauklia alternatyva vis labiau įsigalinčiai, bet tuo pačiu vis labiau pasitikėjimą prarandančiai vartotojiškai kultūrai. Parodoje 2013 m. gruodžio 7 d. Žaslių kultūros centre vykusio renginio „Rėdos ratai“ metu pristatytų senųjų amatų puoselėtojų fotografijos.
Velykinių margučių paroda
Nuotraukose – Eugenijos Genevičienės velykinių margučių paroda. E. Genevičienė sertifikuota Kaišiadorių rajono amatininkė, senojo margučių marginimo amato puoselėtoja. Kiaušinius ji margina nuo vaikystės, margina tradicinėmis margučių marginimo technikomis. Kiaušinių raštai skiriasi priklausomai nuo technikos – marginant vašku, daugiausia naudojami taško bei lašo formos motyvai, o skutinėtuose kiaušiniuose ryškesnės linijos bei brūkšniai.
Falširmjėgeriai Kaišiadorių rajone
Virtualiai eksponuojama Kaišiadorių muziejaus fonduose saugoma vokiška ir rusiška ginkluotė, naudota 1944 m. liepos mėnesio mūšių metu. Ginkluotė rasta vokiečių kariuomenės oro desantininkų falširmjėgerių (fallschirmjäger) bataliono priešakinių gynybinių linijų ruože tarp Pašulių kaimo ir Čiuloto upelio. Parodą sudaro šaunamieji ginklai (fragmentai) ir jų dalys, šaudmenys, sprogmenys, karių ekipuotės elementai bei asmeniniai daiktai. Ši paroda yra tąsa Kaišiadorių muziejaus organizuotos viešos paskaitos „Falširmjėgeriai gynybiniuose mūšiuose tarp Kaišiadorių ir Kauno 1944 m. liepos 16–29 d.“, kurią skaitė vrš. Ernestas Kuckailis. Virtualią parodą parengė Kaišiadorių muziejaus muziejininkas Vytautas Budvytis, fotografavo Kaišiadorių muziejaus muziejininkė Asta Sabonytė-Jankauskienė.
Kaišiadorių apylinkių apranga
Kaišiadorių muziejus pristato archeologinių kostiumų rekonstrukcijas: IV–V, IX–XII amžių vyro ir moters aprangas bei šešis etnografinius (XIX a. pab. – XX a. pr.) kostiumus. Fotografavo ir virtualią parodą parengė Kaišiadorių muziejaus muziejininkė Asta Sabonytė.
Brazauskų šeimos istorija
Virtualia paroda visuomenei pristatomos Brazauskų namuose-muziejuje saugomos nuotraukos ir dokumentai, atspindintys Lietuvos Respublikos Prezidento, Ministro Pirmininko, nepriklausomybės akto signataro, politinio veikėjo vaikystę bei jaunystę ir jo šeimos istoriją. Virtualią parodą parengė Kaišiadorių muziejaus muziejininkė Asta Sabonytė.
Bajorų kapinyno archeologiniai radiniai
Virtualioje parodoje matome archeologinius radinius iš Bajorų kapinyno (Elektrėnų sav.) rastus 2006–2010 m. archeologinių tyrimų metu. Dirbiniai datuojami XIV a. pab. – XV a. pr. Eksponatus sudaro papuošalai, ginklai, darbo įrankiai ir siuvimo reikmenys. Fotografavo Asta Sabonytė.
Paroda "Taip švęsdavo kaišiadoriečiai"
Nuotraukose – „smetoninių“ laikų architektūra, ceremonijos, apranga, nuotaikos… Istorinė fotografijų paroda pasakoja apie tai, kaip visuomenines šventes 1918–1940 m. švęsdavo Kaišiadorių ir aplinkinių miestelių gyventojai.
XIV–XV a. puodų rekonstrukcijos
Nuotraukų galerijoje matome keramikos šukes iš Bajorų kapinyno (Elektrėnų sav.), datuojamo XIV a. pab. – XV a. pr. ir rekonstruotus puodus. Pagal turimą archeologinę medžiagą puodų rekonstrukcijas padarė Vilniaus puodžių cecho keramikai D. Strazdas, K. Venckūnaitė, E. Aleksejeva. Viso buvo padaryta 15 įvairaus dydžio ir formų molinių indų rekonstrukcijų. Nuotraukų autoriai – Dainius Strazdas, Nijolė Adukonienė.
Kaišiadorys XX a. I pusėje ir 2000 m.
Šioje fotografijų parodoje matome Kaišiadorių miesto vaizdus, užfiksuotus iki XX a. vidurio, o šalia – tą patį objektą arba vietą, nufotografuotą 2000 m. balandžio mėnesį (fotografijos – Ričardo Grigo).
Naujamečiai atvirukai
Kalėdos, Naujieji Metai – tai šventės, kuomet prisimename draugus, pažįstamus, artimuosius ir skubame Juos pasveikinti. Čia mes neturime tikslo ir galimybių pristatyti visos begalinės atvirukų įvairovės, tačiau įdomu grįžti į visai netolimą praeitį ir pasižiūrėti, kaip atrodė lietuviški naujametiniai atvirukai 1957–1967 metais.
