2025 metų atmintinos Kaišiadorių datos

Prieš 460 metų

• 1565 m. liepos 30 d. LDK pašauktinių sąraše minimas, apytikriai dabartinio Kaišiadorių dvaro pastatų vietoje gyvenęs ir čia žemės turėjęs, dvarininkas totorius Chašaidaras (Choišadaras) Momulevičius. Chašaidaro vardu imtas vadinti ir jam priklausęs dvaras – 1590 m. pirmą kartą paminėta gyvenamoji vietovė Košeidarova (rus. Кошейдарова).

Prieš 435 metus

• 1590 m. lapkričio 17 d. rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta nuo totoriaus Chašaidaro dvaro pavadinimo kilusi gyvenamoji vietovė Košeidarova (rus. Кошейдарова), kuri davė vardą ir dabartinio Kaišiadorių miesto ir savivaldybės pavadinimai.

 Prieš 200 metų

• 1825 m. Rumšiškių parapijos krikšto metrikų knygoje paminėta gyvenvietė Mergakalnis.Tų metų liepos 27 d. buvo pakrikštytas kūdikis Mykolo vardu, kurio tėvai – Pranciškus Lapinskas ir Kotryna iš Aleksandravičių – gyveno Mergakalnyje. 

Prieš 190 metų

• Gimė Antanas Baranauskas (1835 m. sausio 17 d. Anykščiuose – 1902 m. lapkričio 26 d. Seinuose) – vyskupas, poetas. Nuo XIX a. vidurio Rumšiškėse veikė dvimetė valsčiaus raštininkų mokykla, kurioje 1851–1853 m. mokėsi būsimasis poetas ir kunigas Baranauskas.

Prieš 165 metus

• Žaslių geležinkelio stoties gyvenvietė pradėjo kurtis, kai 1860 m. buvo pradėta tiesti geležinkelio Peterburgas-Varšuva atšaka iš Lentvario per Kauną į Virbalį. Tuo metu tai buvo didžiausia tarpinė stotis tarp Vilniaus ir Kauno su garvežių depu ir dirbtuve (vėliau, po Liepojos-Romnų geležinkelio atidarymo, depas su dirbtuvėmis perkelti į Kaišiadoris).

Prieš 155 metus

• Gimė Leopoldas Godovskis (1870 m. vasario 13 d. Žasliuose – 1938 m. lapkričio 21 d. Niujorke) – pianistas, pedagogas, kompozitorius. Labiausiai pasaulyje išgarsėjęs žaslietis. L. Godovskis užima ypatingą vietą fortepijono meno istorijoje ir yra laikomas vienu geriausiu visų laikų pianistu.
• Gimė Teodoras Brazys (1870 m. lapkričio 20 d. Memelhofo dvare, Panevėžio apskr. (dab. Latvija) – 1930 m. rugsėjo 10 d. Miunchene, palaidotas Kaišiadorių katedros šventoriuje) – prelatas, kompozitorius, tautosakininkas.

Prieš 140 metų

• Gimė Viktoras Ruokis (1885 m. kovo 11 d. Daubariškių k., Ignalinos r. – 1971 m. gruodžio 26 d. Kaišiadoryse, palaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune) – dirvožemininkas, agrochemikas, Mokslų akademijos narys korespondentas. 1957–1971 m. gyveno Kaišiadoryse.

 Prieš 125 metus

• Gimė Pranas Gudynas (1900 m. sausio 12 d. Mauručių kaime, Veiverių valsč. – 1929 m. gegužės 6 d. Kaune, palaidotas Veiverių kapinėse) – mokytojas, karininkas, sportininkas, visuomenininkas, karo lakūnas, LR ministro pirmininko prof. A. Voldemaro adjutantas. Jo vardu maždaug 1929 m. pavadinta pagrindinė Kaišiadorių gatvė.

• Gimė Juozapas Stakauskas (1900 m. rugpjūčio 24 d. Deksnės k., Mielagėnų valsč. – 1972 m. kovo 2 d. Vilniuje, palaidotas Žaslių bažnyčios šventoriuje) – kunigas, istorikas. 1934 m. jis paskiriamas Kauno centrinio valstybės archyvo vedėju, 1939 m. – Vilniaus Valstybinio archyvo direktoriumi (iki 1944 m.). 1957 m, nusipirkęs namelį Žasliuose (Vilniaus g. 64), persikėlė čia gyventi. 

Prieš 110 metų

• 1915 m. įkurta Palomenės parapija, koplyčia atnaujinta ir išplėsta tapo savarankiška bažnyčia. Naujai parapijai priskirtos artimiausios Gegužinės, Žaslių ir Žiežmarių parapijų gyvenvietės. Pirmasis parapijos klebonas buvo kun. Motiejus Cijūnaitis (1886–1955).  

Prieš 105 metus

• Gimė Vincentas Sladkevičius (1920 m. rugpjūčio 20 d. Guronių kaime, Žaslių valsč. – 2000 m. gegužės 28 d. Kaune, palaidotas Kauno arkikatedroje bazilikoje) – kardinolas.

Prieš 100 metų

• Gimė Kazys Morkūnas (1925 m. kovo 4 d. Žiežmariuose, Trakų apskritis – 2014 m. sausio 22 d. Vilniuje; palaidotas Antakalnio kapinėse, Vilniuje) – Lietuvos dailininkas vitražistas, profesorius, nusipelnęs meno veikėjas. Sukūrė daug laisvų kamerinių vitražų istorine, jaunystės ir kt. temomis. Morkūnas sukūrė vitražus Kaišiadorių kultūros centro salei (1978), Partizanų koplyčiai Kaišiadorių kapinėse (1998).
• Gimė Vincas Lozoraitis (1925 m. birželio 19 d. Ambrazų k., Šakių r. – 1999 m. gruodžio 23 d. Kaišiadoryse, palaidotas Kaišiadorių kapinėse) – tremtinys, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kaišiadorių skyriaus pirmininkas, memuaristas, kraštotyrininkas. 1999 m. Kaišiadorių muziejus išleido Lozoraičio knygą „Kaišiadoriečių kančių keliai. 1940–1953“.

Prieš 90 metų

• 1935 m. Kaišiadoryse pastatyta pirmoji moderni mokykla – Kaišiadorių pradinė mokykla.

Prieš 85 metus

• 1940 m. birželio 14 d. 23 val. 50 min. Lietuvai buvo įteiktas Sovietų Sąjungos ultimatumas, Birželio 15 d. 15 val. sovietų kariuomenės dalys pradėjo per sieną žygį į Lietuvos teritoriją. Tai buvo sovietinės Lietuvos okupacijos pradžia.

Prieš 65 metus

• 1960 m. gruodžio 18 d. Brazauskai įsikėlė gyventi į savo pačių pasistatytus šeimos namus Kaišiadoryse (dabar Brazauskų namai-muziejus, J. Biliūno g. 26).

 Prieš 50 metų

• 1975 m. balandžio 4 d. įvyko Žaslių geležinkelio avarija – didžiausia geležinkelio avarija Lietuvoje iki šiol. Tuo laiku oficialiai buvo skelbiama, kad avarijos metu 20 žmonių žuvo ir 80 buvo sužeista. 

Prieš 35 metus

• 1990 m. kovo 24 d. pirmieji Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos rinkimai, pakartotini – balandžio 1 d.; išrinkti 44 deputatai; pirmojoje sesijoje rajono tarybos pirmininku išrinktas Martynas Pupalaigis, pavaduotoju – Jonas Laurinavičius.

 Prieš 25 metus

• 2000 m. gegužės 28 d. Kaune 22 val. 15 min. mirė kardinolas Vincentas Sladkevičius (g. 1920-08-20 Guronių k., Žaslių par.). Palaidotas birželio 1 d. Kauno Arkikatedros Bazilikos Šv. Sakramento koplyčioje.