2024 m. atmintinos datos Kaišiadorių savivaldybėje

Prieš 755 metus

• Neravai, kaimas Paparčių seniūnijoje, 1,5 km į šiaurę nuo Paparčių, 20 km į šiaurės rytus nuo Kaišiadorių. Lenkų istorikas J. Ochmanskis Naravų, Neravų ir panašių gyvenviečių pavadinimus kildino iš Narovos estų genties, gyvenusios ties Narvos upe, vardo. Lietuviai 1269 m. (taip pat 1212 ir 1262 m.) surengė karinius žygius į estų žemes, o belaisvius apgyvendindavo istorinės Lietuvos žemės pakraščiuose.

 Prieš 455 metus

• 1569 m. buvo atlikta Darsūniškio dvaro ir pilies revizija. Surašyta 19 veikusių karčemų (12 alaus ir 7 degtinės), dirbo penki mėsininkai, siuvėjas. Miestelyje buvo 50 sodybų.
• 1569 m. liepos 1 d. Liubline sudaryta unija tarp Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, kuria įkurta federacinė Abiejų Tautų Respublika (gyvavusi iki 1795 m.).

 Prieš 375 metus

• 1649 m. Paparčių palivarką, dvarą ir miestelį nupirko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždininkas Stanislovas Beinartas ir viską užrašė dominikonams, kurie senosios medinės bažnyčios vietoje pastatė naują mūrinę bažnyčią ir įkūrė čia vienuolyną (veikusį iki 1864 m.).

 Prieš 315 metų

• XVIII a. pradžioje šalyje vyko Šiaurės karas, o Žaslius 1709–1711 m. užklupo badas ir maras.
• Gimė Motiejus Romeris (1709 m. kovo 19 d. – 1735 m. lapkričio 6 d., palaidotas Paparčių dominikonų vienuolyno bažnyčios koplyčioje) – Žaslių seniūnas, Paparčių dvaro savininkas.

 Prieš 270 metų

• Gimė Tomas Vavžeckis (1754 m. Meikštų dvare – 1816 rugpjūčio 5 d., palaidotas Vydžių bažnyčios (Baltarusija) šventoriuje) – teisininkas, visuomenės veikėjas, Abiejų Tautų Respublikos (Lenkijos–Lietuvos valstybės) Ketverių metų seimo (1788–1792 m.) dalyvis, prisidėjęs prie 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos parengimo ir priėmimo, kuri laikoma pirmąja Konstitucija Europoje. Vienas iš 1794 m. Tado Kosciuškos sukilimo vadovų. Kalvių dvaro  savininkas. Naujos mūrinės (t. y. dabartinės) Kalvių bažnyčios statytojas.

 Prieš 255 metus

• 1769 m. Kalvių parapijos krikšto metrikų registracijos knygoje paminėtas Joniliškių kaimas.
• 1769 m. pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtos Pravieniškės.

 Prieš 235 metus

• Gimė Juozapotas Ignotas Lukaševičius (1789 m. Žiežmariuose – 1850 m. sausio 3 d. Varšuvoje, palaidotas Varšuvoje) – dailininkas.
• 1789 m. Kalvių parapijos krikšto metrikų registracijos knygoje paminėtos Kriaučišės ir Lipniškės.

 Prieš 230 metų

• 1794 m. Lenkijoje ir Lietuvoje prasidėjo sukilimas prieš Rusijos imperiją ir Prūsijos karalystę, vadovaujamas karo inžinieriaus, JAV nepriklausomybės karo (1775–1783) didvyrio, generolo Tado Kosciuškos (1746–1817), kilusio iš istorinės Lietuvos – Kosavos miestelio (dab. Baltarusija).
• 1794 m. Kalvių parapijos krikšto metrikų registracijos knygoje minima Plaskūnų Būda.

 Prieš 215 metų

• 1809 m. Palomenėje, virš Zaleskių laidojimo rūsio, Palomenės dvaro savininkas ir Zaleskių giminės pradininkas Kaišiadorių krašte – Mykolas Antanas Zaleskis (1744–1816) – pastatė pirmąją koplyčią. Kaip pasakojama, ta koplyčia buvo pastatyta tragiško šeimos įvyko atminimui: M. A. Zaleskio duktė su savo vyru, tuoj po vestuvių keldamiesi per Nerį, nuskendo.  
• 1809 m. liepą sudegė Žaslių dvaras.

 Prieš 200 metų

• Gimė Antanas Zaleskis (1824 m. vasario 15 d. – 1885 m. spalio 4 d. Florencijoje, Italija) – dailininkas, vienas iš 1863 m. sukilimo organizatorių, Zūbiškių dvaro, kuriam priklausė ir Kasčiukiškių palivarkas, savininkas.

 Prieš 185 metus

• 1839 m. buvo panaikinta Lietuvos Brastoje (dab. Baltarusija) dar 1596 m. sudaryta katalikų ir stačiatikių unija. Šiuo žingsniu, buvusioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje, buvo likviduota unitų Bažnyčia, o unitų cerkvės buvo paverstos stačiatikių maldos namais. Yra minima, kad Vilūnų unitų cerkvė tais 1839 metais buvo paversta katalikų bažnyčia.

Prieš 175 metus

• 1849 m. Rumšiškių parapija atskirta nuo Vilniaus vyskupijos ir prijungta prie Žemaičių vyskupijos.

 Prieš 165 metus

• 1859–1860 m. prasidėjo naujas Rumšiškių bažnyčios istorijos etapas – ji kapitaliai suremontuota ir iš dalies rekonstruota.
• 1859 m. tiesiant Peterburgo–Varšuvos geležinkelio atšaką iš Vilniaus per Kauną į Prūsiją, ties Jatkonimis pradėti statyti laikini geležinkelio tiesėjų barakai
• 1859 m. klebonas S. Žukauskas Gegužinėje įsteigė mokyklą.
• Gimė Kazimieras Juozapas Velička (1859 – 1937 m. spalio 2 d. Strėvininkų invalidų namuose, palaidotas Mūro Strėvininkų kapinėse) – kunigas, knygnešys.

 Prieš 155 metus

• Gimė Povilas Kolas (g. 1869 m. Radišiuose, Jūžintų valsč. – 1916 m. liepos 31 d. Kiaukliuose, Širvintų apskr.) – kunigas, Gegužinės klebonas, knygnešys.
• 1869 m. ties Kaišiadorimis imtas tiesti antrasis – Liepojos–Romnų – geležinkelis ir po dvejų metų (1871) pradėjo veikti kelio ruožas nuo Jatkonių iki Liepojos. 
• Gimė Jurgis Milančius(1869 m. balandžio 18 d. Navinykų Saiviškių kaime, Punsko parapijoje, Krasnavo valsčiuje, Seinų apskrityje – 1956 m. gegužės 9 d. Vievyje) – vaistininkas, literatas, aktyvus kovotojas dėl lietuvybės Vilnijoje, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas. 1915–1918 m. vasarą – mokytojas Naujųjų Kietaviškių bažnytkaimyje, 1918 m. gruodžio 19 d. – 1919 m. sausio 25 d. buvo Kaišiadorių apskrities taikos teisėjas. 1919 m. kovo 15 d. – 1919 m. gruodžio 15 d. – Kaišiadorių-Trakų apskrities raštvedys, Švietimo bei Kultūros komisijos narys ir pirmininkas, lapkritį ir gruodį buvo Karo nuostolių komisijos pirmininku. 1919 m. gruodžio 15 d. – 1919 m. gruodžio 16 d. ėjo apskrities komiteto vedėjo pareigas. 1919 m. gruodžio 16 d. – 1920 m. rugsėjo 1 d. – Trakų apskrities iždinės iždininkas. 1920 m. rugsėjo 1 d. paskirtas Vievio pradžios mokyklos vedėju.
• Gimė Ona Medzikauskaitė (1869 m. liepos 28 d. Gilučių kaime, Žaslių valsčiuje – po 1937 m.) – valstietė, knygnešė.

 Prieš 145 metus

• Gimė Julius Svirskis (1879 m. Kabelių parapijoje – 1960 m. liepos 17 d. Akmenyje, palaidotas Akmens bažnyčios šventoriuje) – kunigas, Kalvių klebonas (1928–1934).
• Gimė Antanas Vedeckas (1879 m. gegužės 6 d. – 1964 m. Kruonyje, palaidotas Kruonio katalikų kapinėse) – ilgametis Kruonio valsčiaus viršaitis.

 Prieš 135 metus

• Gimė Stanislovas Smolinskis (1889 m. Draulių k., Jonavos par. – 1975 m. lapkričio 8 d. Onuškyje, palaidotas Dusmenyse) – kunigas, Paparčių klebonas (1920–1922).
• Gimė BalysMastauskas (Mast Frank) (1889 m. kovo 13 d. Žasliuose – 1961 m. rugpjūčio 16 d. Čikagoje, JAV) – teisininkas, visuomenės veikėjas, Amerikos lietuvių tarybos pirmininkas, Lietuvos pasiuntinybės Vašingtone juriskonsultas.
• Gimė Adolfas Staševičius (1889 m. birželio 5 d. – 1949 m. lapkričio mėn. Vilniaus kalėjime) – kunigas, Krivonių klebonas.
• Gimė Vladas Didžiokas (1889 m. rugsėjo 1 d. Vilniuje – 1942 m. spalio 7 d. Kaune, palaidotas Kruonio kapinėse) – dailininkas, scenografas.
• Gimė Mykolas Šimelis (1889 m. spalio 10 d. Golinkų k., Gardino apskr. – 1945 m. liepos 10 d. Strošiūnų miške) – Bačkonių girininkijos girininkas.
• 1889 m. Žasliuose pastatytas vaistinės pastatas. 

 Prieš 130 metų

• Gimė Jonas Tutinas (1894 m. Šalių k., Kuktiškių par. – 1941 m. Palomenėje, palaidotas Palomenės bažnyčios šventoriuje) – kunigas, Palomenės vikaras, vėliau klebonas. Prasidėjus Antrojo pasaulinio karo etapui, kuomet 1941 m. birželio 22 d. nacistinė Vokietija pradėjo Sovietų Sąjungos puolimą, kun. J. Tutinas besitraukiančių sovietinės armijos karių buvo sušaudytas Palomenės klebonijoje kartu su kitais bažnyčios tarnais. Jis vienas iš tų septynių Kaišiadorių vyskupijos kunigų, kurie žuvo frontui slenkant į Rytus.
• Gimė Pranciškus Štulas (1894 m. Skirsnemunėje – 1941 m. vasario 1 d. Kruonyje, palaidotas Kruonio bažnyčios šventoriuje) – kunigas, Žiežmarių vikaras, Kruonio klebonas.
• 1894 m. Vareikonių k. gimė K. Petkevičiūtė – daraktorė.
• Gimė Juozas Matulaitis-Labukas (1894 m. sausio 19 d. Gireikonių k., Alytaus apskr. – 1979 m. gegužės 28 d. Kaune, palaidotas Šiluvos bažnyčios šventoriuje) – vyskupas, socialinių mokslų daktaras, Kaišiadorių vyskupijos generalvikaras.
• Gimė Zigmas Šimašius (1894 m. gegužės 16 d. Balčių vienkiemyje, Vainuto valsč., Tauragės apskr. – 1942 m. Puksos lageryje, Archangelsko srityje, Rusijoje) – verslininkas, Trakų apskrities Tarybos narys, 1941 m. tremtinys.

 Prieš 125 metus

• Gimė Pranciška Pranckevičiūtė (1899 Pravieniškėse – ?) – daraktorė.
• Gimė Jonas Matuliauskas (1899 m. Daugailių parapijoje – 1968 m. sausio 25 d. Širvintose, palaidotas Daugailių kapinėse) – kunigas, Vilūnų, Palomenės klebonas.
• Gimė Ignas Gelombickas (1899 m. vasario 1 d. Kaspariškių kaime, Rumšiškių sen. – 1984 m. balandžio 23 d. Kaišiadoryse) – ilgametis Kaišiadorių gydytojas.
• Gimė Julius Perednis (1899 m. vasario 15 d. Kapčiškių kaime, Žaslių valsčiuje – ?) – pedagogas.
• Gimė Nikodemas Švogžlys-Milžinas (1899 m. kovo 29 d. Trebučių k., Švenčionių apskr. – 1985 m. sausio 20 d. Vievyje, palaidotas Kernavės bažnyčios šventoriuje) – kunigas, visuomenės veikėjas, publicistas, istorikas. Vienas iškiliausių Kaišiadorių vyskupijos dvasininkų.
• Gimė Mauša Šeiferis (1899 m. gegužės 23 d. Žiežmariuose – 1941 m.) – pedagogas, Žiežmarių pradžios mokyklos Nr. 2 (žydų dėstomąja kalba) vedėjas.
• Gimė Jadvyga Laurinavičiūtė (1899 m. gegužės 24 d. Bachmačo geležinkelio stoties gyvenvietėje, Černigovo gub., Ukrainoje – 1992 m. lapkričio 18 d. Kaišiadoryse, palaidota Kaišiadorių kapinėse) – pedagogė, bibliotekininkė, vertėja. Laurinavičių gyvenamasis namas šiandien stovi Vienybės ir Algirdo gatvių sankryžoje Kaišiadoryse.
• Gimė Kazys Šemežys (g. 1899 m. liepos 18 d. Panevėžio apskrityje, Ramygalos valsčiuje, Pašilėlės kaime – ?) – pedagogas.
• Gimė Simas (Simonas) Zareckas (1899 m. spalio 27 d. Dovainonyse – 1949 m. vasario 28 d. Kaune) – vienas iš „Sakalo“ bendrovės knygų leidėjų, literatūros vertėjas.
• Gimė Viktoras Kamantauskas (1899 m. spalio 28 d. Rumšiškėse – 1951 m. lapkričio 1 d. Norvude, JAV) – kalbininkas, vertėjas.
• Gimė Petras Maleckas (g. 1899 m. lapkričio 7 d. Migonių kaime, Kruonio valsč.) – pedagogas.

 Prieš 120 metų

• Gimė Zigmas Navasaitis (1904–1953, palaidotas Kaišiadorių kapinėse) – agronomas.
• Gimė Jonas Švejys (1904 m. Skiemonių parapijoje – 1945 m. lapkričio 29 d. Skiemonių parapijoje, palaidotas Skiemonių bažnyčios šventoriuje) – kunigas. Jiezno vikaras (1929–1933 m.), Onuškio vikaras (1933–1936 m.). 1936–1940 m. – Gegužinės vikaras pas kun. Nikodemą Švogžlį-Milžiną ir metus pas kun. Kazimierą Ribikauską. Sunkiai sergantį, giminės jį pasiėmė į tėviškę, kur 5 metus pragulėjo patale.
• Gimė Jonas Žemaitis (1904 m. sausio 31 d. Žečkalnių k., Pilviškių par., Vilkaviškio r. – 2001 m. rugsėjo 11 d., palaidotas Rumšiškių bažnyčios šventoriuje) – kunigas, žydų gelbėtojas Antrojo pasaulinio karo metais, ilgametis Rumšiškių klebonas.
• Gimė Antanas Stankevičius (g. 1904 m. birželio 13 d. Kieliškių kaime Rumšiškių valsč.) – karininkas (atsargos leitenantas).
• Gimė Jonas Aistis (1904 m. liepos 7 d. Kampiškių dv., Aukštosios Panemunės valsč., Kauno apskr. – 1973 m. birželio 13 d. Vašingtone, 2000 m. birželio 29 d. perlaidotas Rumšiškių kapinėse) – poetas, eseistas. Tikroji jo pavardė Aleksandravičius. Pasirašinėjo J. Kossu-Aleksandravičiumi, J. Kuosa-Aleksandriškiu, J. Aisčiu. Nuo 1952 Aistis tapo jo oficialiąja pavarde.
• Gimė Antanas Rupšys (1904 m. spalio 4 d. – 1934 m. liepos 18 d. Rumšiškėse, palaidotas Rumšiškių kapinėse) – kunigas. Būdamas Rumšiškių vikaru, nuskendo Nemune.
• Gimė Pranas Kralikauskas (1904 m. spalio 4 d. Miežonių kaime, Kaišiadorių valsč. – 1989 m., palaidotas Miežonių kapinėse) – pedagogas, atsargos karininkas.

 Prieš 115 metų

• Gimė Benediktas Kazlauskas (1909 m. sausio 24 d. Talpūnų kaime, Žaslių valsčiuje – 1995 m. balandžio 24 d. Vilniuje, palaidotas Talpūnų kapinėse) – filologas.
• Gimė Antanas Kučas (1909 m. sausio 24 d. Deikiškių k., Vabalninko valsč., Biržų apskr. – 1989 m. sausio 10 d. Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse) – dailininkas grafikas, profesorius. Kaišiadorių valstybinės gimnazijos mokytojas (1937–1940 m.)
• Gimė Juozapas Andrikonis (1909 m. balandžio 17 d. Kuzilų k., Šešuolių valsč., Ukmergės apskr. – 1999 m. balandžio 9 d. Kaune, palaidotas Kiauklių bažnyčios šventoriuje) – kanauninkas, Kaišiadorių vyskupijos valdytojas, Kaišiadorių vikaras.
• Gimė Petras Valatka (1909 m. balandžio 29 d. Slabados viensėdyje, Lauksodžio parapijoje, Žeimelio valsčiuje, Šiaulių apskrityje – 1994 m. gruodžio 23 d. Kaune, palaidotas Kietaviškių bažnyčios šventoriuje) – kunigas, politinis kalinys, Žaslių vikaras, Paparčių, Palomenės klebonas.
• Gimė Antanas Matikas (slapyvardis Skroblas)(1909 m. gegužės mėn. Sundakų kaime, Jiezno valsč. – 1953 m. balandžio 12 d. Migonių kaime, Kruonio valsč.) - partizanų būrio vadas.
• Gimė Vladas Nasevičius (1909 m. liepos 15 d. Rygoje – 1986 m. liepos 17 d. Kaišiadoryse, palaidotas Saldutiškyje) – visuomenės veikėjas, politinis kalinys.
• Gimė Irena Kalvelienė (Kaveckaitė) (1909 m. liepos 27 d. Tirkšlių k., Mažeikių apskr. – 2005 m. rugpjūčio 12 d. Vilniuje, palaidota Kaišiadorių kapinėse) – pedagogė.

 Prieš 105 metus

• Gimė Pranas Gerbutavičius (1919 m. Pajautiškių kaime, Žaslių valsčiuje – 1977 m. spalio 7 d. Romainių sanatorijoje, palaidotas Žaslių bažnyčios šventoriuje) – kunigas.
• Gimė Andrius Zdanevičius (slapyvardžiai Liūtas, Morka) (1919 m. Pašulių kaime, Rumšiškių valsč. – 1945 m. balandžio 12 d. Pašulių kaime, palaidotas Pašulių kapinėse) – partizanas, būrio vadas. 1945 m. balandžio 12 d. prie Guronių ir Pašulių (Rumšiškių valsč.) sovietų kareiviai puolė Andriaus Zdanevičiaus-Morkos partizanų būrį. Visi 12 kovotojų žuvo, nors priešininkų šiame susidūrime žuvo keletą kartų daugiau. Įdomu, kad vietinių gyventojų atmintyje išlikęs faktas, jog šių žuvusių partizanų laidotuvėse viešai dalyvavo apie 200 partizanų.
• Gimė Vaclovas Vaicekauskas (slapyvardis Vilkas). (1919 m. Debelių kaime) – partizanas.
• Gimė Jonas Slanina (slapyvardžiai Berželis, Šnekutis). (1919 m. Kairiškių kaime, Žiežmarių valsčiuje – 1945 m. sausio 19 d. Avinėlių kaime) – partizanas.
• Gimė Jonas Černiauskas (slapyvardžiai Vaidotas, Vaidevutis). (1919 m. Užtakų kaime, Rumšiškių valsčiuje – 1948 m. rugsėjo 16 d. Naujasodžio k., Pažaislio valsč.) – partizanų bataliono vadas.
• 1919 m. Kaišiadoryse įsikūrė Lietuvos kariuomenės žvalgybos punktas, kurio viršininkas buvo fon der Lėjus.
• 1919 m. sausio mėn. vokiečių kareiviai išvaikė Kaišiadorių miestelio revoliucinį komitetą.
• Gimė Stasys Arbačiauskas (g. 1919 m. sausio 9 d. Karsakų kaime, Trakų apskrities Žaslių valsčiuje) – ekonomikos mokslų kandidatas, docentas.
• 1919 m. vasario 18 d. pradėjo dirbti Kaišiadorių valsčiaus savivaldybė.
• Gimė Vincentas Pinkevičius (g. 1919 m. kovo 18 d. Bendžių kaime, Jurbarko valsčiuje – 2017 m. gegužės 30 d.) – kunigas, Kalvių, Žaslių klebonas, Kaišiadorių vyskupijos kancleris, Kruonio parapijos administratorius.
• 1919 m. balandžio 2 d. Kaišiadoryse Lietuvos ir Baltarusijos revoliucinės tarybos bei vokiečių kariuomenės atstovai pasirašė sutartį, pagal kurią mainais už Vilniuje sulaikytą Vokietijos misijos 13 žmonių grupę iš Lietuvos kalėjimų paleisti 24  revoliucionieriai.
• 1919 m. balandžio 2 d. įsteigiama Atskiroji komendantūra (komendantas kap. J. Kundrotas); 1919-05-08 pavadinta Kaišiadorių komendantūra; 1919–1920 m. kovose už Lietuvos nepriklausomybę žuvo 15 komendantūros kareivių.
• 1919 m. balandžio 2–8 d. įvyko Žaslių kautynės – Strošiūnų, Pajautiškių, Guronių, Žaslių geležinkelio stoties ir Žaslių miestelio apylinkėse tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos karinių pajėgų vykusios kautynės, kurios buvo vienas svarbesnių 1918–1920 m. Lietuvos nepriklausomybės kovų bolševikų fronte etapų. Žaslių kautynės buvo pirmõsios organizuotos Lietuvos kariuomenės puolamojo pobūdžio Daugų–Žaslių karinės operacijos dalis, kurios metu iš įtvirtintos Strošiūnų–Pajautiškių–Guronių–Žaslių geležinkelio stoties–Žaslių miestelio linijos bolševikai buvo nustumti Mijaugonių kryptimi (vėliau pasitraukė link Maišiagalos). Tuo būdu buvo galutinai sutrukdytos bolševikų pastangos pro Alytų ir Kaišiadoris žygiuoti į Kauną ir užimti visą Lietuvą. Kautynių metu lietuvių pusėje žuvo 4, sužeisti 40 ir dingo be žinios 20 kareivių. Žuvusieji iškilmingai palaidoti 1919 m. balandžio 10 d. Žiežmarių kapinėse.
• 1919 m. gegužės mėn. iš Kaišiadorių išsikraustė vokiečių okupacinė kariuomenė.
• 1919 m. liepos 6 d. iš Kaišiadorių geležinkelio stoties į Radviliškį išvyko pirmasis nepriklausomos Lietuvos traukinys (šiam įvykiui atminti 1995-07-05 atidengta memorialinė lenta).
• Gimė Bronislovas Krilavičius (slapyvardis Liepa). (1919 m. liepos 28 d. Vaidžionių kaime, Žaslių valsčiuje – 2001 m., palaidotas Rusių kaimo kapinėse) – partizanas.
• 1919 m. rugsėjo 13 d. Kaišiadoryse įsteigtas partizanų-šaulių būrys. Būrys 1920 m. formaliai perėjo į šaulius ir įsteigtas „Lietuvos šaulių sąjungos Trakų rajonas“.
• 1919 m. spalio 26 d. Kaišiadoryse įvyko šv. Zitos tarnaičių draugijos steigiamasis susirinkimas; mokytojai pažadėjo mokyti tarnaites rašto.
• 1919 m. gruodžio 1 d. Kaišiadoryse apsilankė gyd. Nagevičius ir įkūrė moterų komitetą (iš 12 narių) kareiviams šelpti.
• Gimė Pranas Gudynas (dailėtyrininkas) (1919 m. gruodžio 27 d. Žasliuose – 1979 m. rugsėjo 14 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse) – tapytojas, restauratorius, dailėtyrininkas.

 Prieš 100 metų

• Gimė Pranciškus Mikalauskas-Skietelė (1924 m. Rumšiškėse – 1998 m. Kaune, palaidotas Karmėlavos kapinėse) – savamokslis rašytojas. Baigęs pradžios mokyklą, išmoko siuvėjo amato ir kurį laiką juo vertėsi. Vėliau persikėlė į Kauną ir dirbo statybose. Būdamas pensininkas, pradėjo rašyti įvairius anksčiau girdėtus pasakojimus. 2000 m. Kaune išleista P. Mikalausko-Skietelės knyga „Apie Rumšiškių senovę, miškus, burtus ir velnius“ (sudarytojas Stanislovas Abromavičius).
• Gimė Pranas Slanina (slapyvardžiai Jokeris, Varna) (1924 m. Kairiškių kaime, Žiežmarių valsčiuje – 1948 m. sausio 17 d. Eigeniškių kaime) – partizanų būrio vadas.
• Gimė Jeronimas Naudžiūnas (1924 m. Naujosios Slabados kaime, Žiežmarių valsčiuje– 1946 m. liepos 31 d. Strošiūnų miške) – partizanas.
• Gimė Jonas Grigaliūnas (slapyvardis Karvelis) (1924 m. Slabados kaime, Žaslių valsčiuje) – partizanas.
• 1924 m. vasario 1 d. įkurta Kaišiadorių vidurinė mokykla (kuri 1937 m. rugsėjo 1 d. pertvarkyta į Kaišiadorių gimnaziją).
• Gimė Vytautas Galinis (1924 m. kovo 9 d. Miežonių kaime, Kaišiadorių valsč. – 1999 m. kovo 12 d. Nemenčinėje, palaidotas Vilniuje) – literatūros mokslininkas ir kritikas.
• Gimė Petras Limanauskas (1924 m. balandžio 24 d. Dambravos kaime, Rumšiškių valsč. – 1999 m. gruodžio 16 d. Kaune) – Lietuvos inžinierius mechanikas, tekstilės technologas.
• Gimė Jonas Tomkus (1924 m. gegužės 9 d. Miežonių kaime, Kaišiadorių valsčiuje – 1989 m. vasario 28 d. Želvoje, palaidotas Želvos bažnyčios šventoriuje) – kunigas.
• Gimė Bronius Červokas (1924 m. birželio 5 d. Kudonių kaime, Kietaviškių valsč. – 2010 m., palaidotas Rumšiškių kapinėse) – pedagogas, kraštotyrininkas.
• Gimė Vytautas Paltanavičius (1924 m. rugpjūčio 16 d. Kruonyje – 1994 m.gegužės 12 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse) – kompozitorius.

 Prieš 95 metus

• Gimė Vincas Valkavičius (William Wolkovich) (1929 m. Hudsone, JAV – 2005 m. sausio 12 d. Hudsone JAV) – kunigas, istorikas, muzikas, lietuvių išeivijos veikėjas, VDU garbės daktaras. Jo tėvas – Lomenių kaimo (Palomenės sen.) gyventojas Liudvikas Valkavičius, 1912 m. emigravęs į Ameriką. Ten jis susipažino su Elena Žukauskaite, atvykusia iš Lalėnų kaimo (dabar Paparčių sen.), ir netrukus susituokė.
• Gimė Algimantas Urbanavičius (1929 m. Ringelių kaime, Pusnės par. – 1973 m. birželio 1 d. Kruonyje, palaidotas Kruonio bažnyčios šventoriuje) – kunigas, Kruonio, Darsūniškio ir Vilūnų
• Gimė Regina Vilkevičienė (Paškauskaitė)(1929–1986) – atsiminimų apie pokario metus Kaišiadorių apylinkėse, jų šeimos tremtį autorė.
• Gimė Algirdas Kazys Pilkis (1929 m. vasario 2 d. Rečionyse – 2014 m. rugsėjo mėn., palaidotas Rečionių kapinėse) – inžinierius-elektrikas, Laisvės kovų dalyvis, politinis kalinys, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kaišiadorių skyriaus vadovas.
• Žuvo Pranas Gudynas (karininkas) (1900 m. sausio 12 d. Mauručių kaime, Veiverių valsč. – 1929 m. gegužės 6 d. Kaune, palaidotas Veiverių kapinėse) – mokytojas, karininkas, sportininkas, visuomenininkas, karo lakūnas, LR ministro pirmininko prof. A. Voldemaro adjutantas. 1918–1920 m. dirbo pradinių klasių mokytoju Trakų apskrityje. Mokytojavo Kudonyse, Kaišiadoryse, Žasliuose (buvo mokyklos vedėjas). Žasliuose priglaudė pamestinuką, kuriam suteikė savo vardą ir pavardę, kuris vėliau tapo žymiu tapytoju, dailėtyrininku (žr. Pranas Gudynas (dailėtyrininkas). 1919 m. buvo išrinktas į pirmąją Trakų apskrities švietimo ir kultūros komisiją (vėliau perrinktas) ir aktyviai joje dirbo, buvo komisijos sekretoriumi. Žuvo 1929 m. gegužės 6 d., vykdydamas ministro pirmininko adjutanto pareigas: P. Gudynas buvo teroristų nušautas per pasikėsinimą į ministrą pirmininką prof. A. Voldemarą Valstybės teatre. Po mirties jam suteiktas kapitono laipsnis. Kapitono Prano Gudyno vardu buvo pavadinta centrinė Kaišiadorių gatvė (dabartinė Gedimino gatvė).
• Gimė Vytautas Melkūnas (1929 m. gruodžio 1 d. Plaskūnų kaime, Kruonio valsčiuje – 1990 m. balandžio 8 d. Kaune, palaidotas Kalvių bažnyčios šventoriuje) – kunigas.

 Prieš 90 metų

• Gimė Adolfas Varanauskas  (1934 m. vasario 4 d. Paliepio kaime, Kaišiadorių valsčiuje – 2007 m. sausio 12 d. Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune) – sportininkas. Dar besimokydamas Miežonių pradinėje, paskui – Kaišiadorių vidurinėje, mokyklose A. Varanauskas susidomėjo žaidimais, vėliau lengvąja atletika, plaukimu. Be itin aukštų pasiekimų rutulio stūmime (26 kartus gerino Lietuvos rutulio stūmimo rekordą), vieną kartą gerino kūjo metimo Lietuvos rekordą, keturis kartus dalyvavo SSRS tautų spartakiadose. 1963 m. tapo SSRS tautų spartakiados čempionu. 1964 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse užėmė VIII vietą bei ne kartą tapo Lietuvos krepšinio, vandensvydžio, sunkumų kilnojimo čempionu. 1959 ir 1963 m. buvo pripažintas populiariausiu Lietuvos sportininku. 2001 m. A. Varanauskas išrinktas į šalies geriausių šimtmečio vyrų lengvaatlečių dešimtuką.
• Gimė Zofija Vida Giedrienė (1934 m. vasario 11 d. Vaiguvos kaime, Zarasų valsč. – 1998 m. rugpjūčio 3 d. Vilniuje, palaidota Rumšiškių kapinėse) – pedagogė, redaktorė, tremtinė.
• Gimė Bronius Krulikauskas (1934 m. balandžio 23 d. Paparčiuose – 1995 m. kovo 18 d. Vilniuje, palaidotas Druskininkų kapinėse) – dviratininkas, Lietuvos nusipelnęs treneris, vienas iš dviračių sporto rungties pradininkų Kaišiadoryse ir vienas žymiausių visų laikų Lietuvos dviratininkų.
• 1934 m. birželio 17 d. Kaišiadoryse buvo švenčiama Tautos šventė, kurioje dalyvavo Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona su grupe vyriausybės narių.

 Prieš 85 metus

• 1939 m. rugsėjo 1 d. nacistinė Vokietija užpuolė Lenkiją – prasidėjo Antrasis pasaulinis karas.
• 1939 m. rugsėjo mėn. Antrojo pasaulinio karo audra iš Vilniaus į Kaišiadoris atbloškia lenkų pabėgėlius, tarp jų ir įžymiąją lenkų kino aktorę Jadvygą Smosarską. Pradžios mokykloje įsikuria karo pabėgėlių paskirstymo punktas.
• Gimė Vytautas Onaitis (1939 m. lapkričio 28 d. Žiežmariuose – 1968 m. liepos 21 d. Liubercuose, Maskvos sr., palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse) – poetas.

 Prieš 80 metų

• Mirė Domas (Domininkas) Kalvelis (1900 m. sausio 6 d. Papilių kaime, Kupiškio valsč., Panevėžio apskr. – 1944 m. birželio 29 d. Kaišiadoryse, palaidotas Kaišiadorių kapinėse) – pedagogas, Kaišiadorių gimnazijos
• 1944 m. vasarą vokiečių okupacijos metu buvęs Kaišiadorių miesto policijos vachmistras Jonas Misiūnas (slapyvardis Žalias Velnias) pradėjo organizuoti partizanus Žaslių, Kaišiadorių, Žiežmarių ir kituose aplinkiniuose valsčiuose – tai buvo Didžiosios Kovos apygardos pradžia.
• 1944 m. liepos 15 d. Raudonosios armijos 277 šaulių divizija, vadovaujama gen. mjr. S. Gladyševo, užima Kaišiadoris; sugriaunama geležinkelio  stotis, sudegė miesto šiaurinė dalis. Nacistinės Vokietijos okupaciją keičia sovietinė reokupacija.

 Prieš 75 metus

• 1949 m. kovo 25 d. sovietinių okupantų pradėta Baltijos šalių gyventojų masinio trėmimo operacija, kodiniu pavadinimu „Priboj“ (liet. – „Bangų mūša“). Vienos didžiausios pokario metais Baltijos šalyse vykdytos sovietinio genocido akcijos metu į tolimus, atšiauraus klimato Sovietų Sąjungos regionus – Krasnojarsko kraštą, Novosibirsko, Tomsko, Omsko, Irkutsko ir Amūro sritis, buvo ištremta apie 95 tūkst. žmonių (apie 32 tūkst. iš Lietuvos, 42 tūkst. iš Latvijos, 21 tūkst. iš Estijos). Didelę tremtinių dalį sudarė moterys ir vaikai. Ši akcija neaplenkė ir Kaišiadorių rajono. Į Kaišiadorių geležinkelio stotyje formuojamą ešeloną buvo vežami Kaišiadorių ir Prienų (Jiezno) rajonų gyventojai. Iš viso 1949 m. iš Kaišiadorių rajono ištremtos 179 šeimos – 541 žmogus.
• 1949 m. gegužės 28 d. Kaišiadorių gimnazijoje – 123 pionieriai (mokslo metų pradžioje buvo 18 pionierių, o komjaunuolių – 46).
• 1949 m. rugsėjo mėn. kanauninkas J. Stankevičius, Kauno arkivyskupijos valdytojas, paskiriamas ir Kaišiadorių bei Vilkaviškio vyskupijų valdytoju; juo buvo iki 1957 m.
• 1949 m. spalio 25 d. pirmoji rudens maisto produktų ir pramoninių prekių mugė Kaišiadoryse.

 Prieš 65 metus

• 1959 m. vasario 10 d. Žiemos šventės karnavalas – su Kanapiniu, Lašininiu, Užgavėnių kviesliu, autokompresorių gamyklos pagamintu dirbtinio Žemės palydovo maketu ir t. t.; tai pirmosios sovietų valdžios metais viešos Užgavėnės Kaišiadoryse.
• 1959 m. vasario 27 d. Kaišiadorių 1-ojoje vid. mokykloje susitikimas su buv. auklėtiniais; dalyvavo  B. Genzelis, R. Charūnas, V. Binkevičius, Grabijolas, A. Brazauskas ir kt.
• 1959 m. kovo mėn. Kaišiadorių vyskupiją pradėjo valdyti kan. Juozapas Meidus (valdė iki 1962 m. liepos mėn.); valdžios įsakymu vyskupijos kurija iš Kaišiadorių buvo iškelta į Vievį, kur buvo iki 1979 m.
• 1959 m. balandžio 17 d. Kaišiadorių vyskupą Vincentą Sladkevičių (1920–2000) valdžia ištrėmė į Nemunėlio Radviliškį Latvijos pasienyje.
• 1959 m. Kaišiadoryse gyveno 3011 gyventojų.

 Prieš 60 metų

• 1964 m. sausio mėn. 132 kaišiadoriečių butuose sumontuoti dujų įrenginiai, o iš viso Kaišiadorių rajone yra 150 dujų abonentų.
• 1964 m. sausio mėn. Kaišiadoryse, K. Poželos g. (dabar Gedimino g.), prasidėjo pirmojo penkiaaukščio 55 butų namo statyba.
• 1964 m. kovo mėn. Vilniaus dažymo aparatų gamyklos cechas Nr. 9 (Kaišiadoryse) išleido pirmąją produkciją.
• 1964 m. rugpjūčio 11 d. surengta pirmoji gėlių paroda Kaišiadoryse.
• 1964 m. rugsėjo 1 d. Kaišiadoryse atidaroma vaikų muzikos mokykla; veikė fortepijono ir akordeono skyriai.
• 1964 m. rugsėjo mėn. išspausdintas Lietuvos veterinarijos mokslinio tyrimo instituto (LVMTI) – įsikūrusio Kaišiadoryse – „Darbų“ pirmasis tomas.
• 1964 m. spalio mėn. Strošiūnų šile atidengti paminkliniai akmenys tose vietose, kur 1941 m. rudenį buvo sušaudyta apie 4 tūkst. Kaišiadorių rajono gyventojų žydų.

 Prieš 55 metus

• 1969 m. atidarytas vaikų lopšelis-darželis K. Poželos g. (dabar Gedimino g), 305 vaikai.
• 1969 m. baigta 5 aukštų gyvenamojo namo statyba K. Poželos g. (dabar Gedimino g.); jo pirmajame aukšte įsikūrė centrinė rajono vaistinė.
• 1969 m. Kaišiadoryse gyvena 4171 gyventojas (rajone – 42 388).
• 1969 m. sausio mėn. Kaišiadoryse – 324 telefono abonentai.
• 1969 m. balandžio 29 d. LSSR AT prezidiumas praplėtė Kaišiadorių ribas; miestui priskyrė 14 ha.
• 1969 m. gegužės 25 d. Kaišiadorių vidurinės m-klos salėje įvyko respublikinis meninės gimnastikos čempionatas. Nugalėjo Aldona Urbonaitė.
• 1969 m. birželio mėn. rekonstruotas Kiemelių ežero baseinas; jame įvyko Laisvanoriškos sporto draugijos „Nemunas“ plaukimo varžybos.
• 1969 m. liepos mėn. prasidėjo Kaišiadorių paukštyno statybos paruošiamieji darbai.
• 1969 m. rugpjūčio mėn. Kaišiadorių miesto plotas – 369 ha.

 Prieš 45 metus

• 1979 m. rekonstruotame buvusiame Kaišiadorių vyskupijos kurijos pastate įsikūrė Centrinė rajoninė biblioteka ir Civilinės metrikacijos skyrius (anksčiau kurijos pastate buvo rajoninė ligoninė).
• 1979 m. birželio 1 d. Kaišiadoryse – Lietuvos veterinarijos mokslinio tyrimo institute (LVMTI) – įkurtas veterinarinių preparatų ir instrumentų gamybos cechas.
• 1979 m. gruodžio 24–27 d. SSRS karinės intervencijos į Afganistaną pradžia. Šiame kare žuvo iš Darsūniškio kilęs Algirdas Zavistanavičius (1960 m. vasario 22 d.–1980 m. balandžio 26 d.).

 Prieš 40 metų

• 1984 m. balandžio 21 d. simbolinė (statybos darbai vykdyti nuo 1978 m.) Kaišiadorių hidroakumuliacinės elektrinės Kruonyje statybos pradžia – paklotas pirmas kubas betono į pagrindinį jėgainės pastatą. Statybvietėje įvyko didelės iškilmės, dalyvavo SSRS Energetikos Ministras ir delegacija, Lietuvos TSR Vyriausybė, Kaišiadorių rajono vadžios atstovai.
• Mirė Beras Halpernas (Galperinas Borisas Lvovičius) (1902 m. lapkričio 14  Darsūniškyje – 1984 m. rugsėjo 24 d. Vilniuje, palaidotas Vilniaus žydų kapinėse) – rašytojas, rašęs jidiš iš rusų kalbomis.

 Prieš 35 metus

• 1989 m. Kaišiadorių miesto plotas – 10,2 kv. km, Kaišiadorių rajono – 1167,4 kv. km.
• 1989 m. Kaišiadorių vyskupijos kurijai grąžintas jos anksčiau turėtas pastatas – vyskupijos rūmai; centrinė biblioteka perkelta į miesto vykdomojo komiteto būstinę, Civilinės metrikacijos skyrius – į Tarybų rūmus.
• 1989 m. sausio 23 d. LKP CK biuras patvirtino naują Kaišiadorių laikraščio pavadinimą – vietoj „Į komunizmą“ – „Kaišiadorių aidai“; sausio 31 d. laikraštis išėjo nauju pavadinimu.
• 1989 m. vasario 15 d. pirmą kartą po karo Kaišiadoryse laisvai paminėta Vasario 16-oji.
• 1989 m. vasario 7 d. popiežiaus Jono Pauliaus II aktu kardinolas Vincentas Sladkevičius (1920–2000) paskirtas Kauno arkivyskupijos arkivyskupu, o Merkinės klebonas ir dekanas kun. Juozapas Matulaitis – Kaišiadorių vyskupijos apaštaliniu administratoriumi. 1989 m. kovo 18 d. kun. J. Matulaitis konsekruotas Kaišiadorių vyskupu. 1989 m. kovo 31 d. kardinolo Sladkevičiaus atsisveikinimo šv. Mišios Kaišiadorių katedroje. 1989 m. balandžio 2 d. – naujojo vyskupo J. Matulaičio ingresas į Kaišiadorių katedrą.
• 1989 m. vasario 23 d. „Kaišiadorių aidai“ pradeda spausdinti reabilituotųjų politinių kalinių ir tremtinių sąrašus.
• 1989 m. kovo 26 d. SSRS Aukščiausiosios Tarybos liaudies deputatų rinkimai; Kaišiadorių rinkiminėje apygardoje iš keturių kandidatų daugiausia balsų surinko prof. J. Juzeliūnas ir V. Litvinas; balandžio 9 d. pakartotiniuose rinkimuose laimėjo prof. J. Juzeliūnas.
• 1989 m. balandžio 22 d. paskutinį kartą Kaišiadoryse iškilmingai paminimas V. Lenino gimtadienis; paskutinį kartą surengiama lenininė talka.
• 1989 m. gegužės 7 d. Kaišiadoryse pirmą kartą iškilmingai pažymėtos lietuviškosios spaudos atgavimo metinės.
• 1989 m. gegužės 29 d. Kaišiadorių 2-osios vidurinės mokyklos mokytojai savo mokyklos direktoriumi išrinko Vaclovą Giržadą (1961–1993), istoriką, vieną iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio organizatorių Kaišiadoryse.
• 1989 m. birželio 14 d. Kaišiadorių katedros šventoriuje pastatomas kryžius tremtinių kančioms atminti (autorius A. Šalkauskas). Tą dieną katedros klebonas kun. V. V. Cukuras per iškilmes pašventino ir atstatytą kryžių prie Girelės miško, kun. Andriaus Juknevičiaus (1882–1941) žuvimo vietoje.
• 1989 m. liepos 3 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio rajono tarybos posėdyje LPS Kaišiadorių rajono tarybos pirmininku vienbalsiai išrinktas architektas Stasys Petrauskas.
• 1989 m. liepos 18 d. Kaišiadorių rajono vykdomasis komitetas pakeitė dešimties Kaišiadorių miesto gatvių pavadinimus: K. Poželos – į Gedimino, Pionierių – į J. Basanavičiaus, Komjaunimo – į Maironio ir t. t.
• 1989 m. rugpjūčio 20 d. prie Kaišiadorių kultūros namų – mitingas Molotovo-Ribentropo paktui ir jo slaptiesiems protokolams pasmerkti.
• 1989 m. rugpjūčio 23 d. kaišiadoriečiai dalyvauja didžiojoje trijų tautų Laisvės akcijoje „Baltijos kelias“, kurios metu apie 2 mln. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų sustoja greta ir susikimba rankomis gyvoje 650 km grandinėje, sujungdami šalių sostines Vilnių–Rygą–Taliną, ir tuo būdu simboliškai pasmerkdami nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos 1939 m. sudarytą vadinamąjį Molotovo-Ribentropo paktą, kuris nulėmė trijų Baltijos šalių okupacijas.
• 1989 m. rugsėjo 1 d. išėjo pirmasis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kaišiadorių rajono tarybos laikraščio „Sąjūdis“ numeris.
• 1989 m. gruodžio 13 d. LKP rajono komiteto I sekretorius Vaclovas Litvinas atleidžiamas iš darbo; slaptu balsavimu I sekretoriumi išrenkamas Romualdas Genevičius.

 Prieš 30 metų

• 1994 m. Kaišiadorių 1-ojoje vidurinėje mokykloje – 1098 mokiniai, 73 mokytojai.
• 1994 m. Kaišiadoryse pradėjo veikti Šeimos centras.
• 1994 m. susikūrė Kaišiadorių pensininkų klubas.
• 1994 m. balandžio mėn. A. Jakšto spaustuvė išleido pirmąją produkciją (lankstinukus). Netrukus išleista prelato Stanislovo Kiškio (1990–1995) knyga „Aš padarysiu jus žmonių žvejais“ – tai pirmasis Kaišiadorių Jakšto spaustuvės leidinys.
• Mirė Alfonsas Ažubalis (1915 m. gegužės 4 d. Gubesos vienkiemyje, Giedraičių valsč. – 1994 gegužės 20 d. Žiežmariuose, palaidotas Žiežmarių bažnyčios šventoriuje) – kunigas, politinis kalinys.
• Mirė Bernardas Steponavičius (slapyvardis Milžinas) (1920 m. gegužės 20 d. Rečionių kaime, Kaišiadorių apylinkės sen. – 1994 m. Kaišiadoryse, palaidotas Kaišiadorių kapinėse prie Partizanų koplyčios) – partizanas, Didžiosios Kovos apygardos „A“ rinktinės štabo viršininkas, politinis kalinys.
• 1994 m. rugpjūčio mėn. Kaišiadoryse atidarytas „Tauro“ banko rajono skyrius. Dalyvavo banko valdybos pirmininkas Genadijus Konopliovas.

 Prieš 25 metus

• 1999 m. sausio 1 d. pradėjo dirbti Kaišiadorių miesto seniūnija. Būstinė – Savivaldybės rūmuose. Seniūnas – Vytautas Pažėra (g. 1945), baigęs Žemės ūkio akademiją, inžinierius elektrikas.
• Mirė Kazys Algimantas Lisauskas (1926 m. sausio 7 d. Barevičių kaime, Kruonio valsč. – 1999 m. sausio 31 d. Vilniuje, palaidotas Sudervės kapinėse Vilniuje) – partizanas, politinis kalinys.
• 1999 m. sausio 18 d. Kaišiadorių psichikos sveikatos centro atidarymas (11,5 etato). Centras įsikūrė Kaišiadorių specialiojoje internatinėje mokykloje. Direktorius H. A. Petrauskas.
• 1999 m. balandžio 15 d. Stanislovo Abromavičiaus knygos apie Kaišiadorių krašto partizanus „Didžioji kova“ pristatymas Kaišiadorių savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Dalyvavo autorius, koncertavo Žiežmarių vyrų vokalinis ansamblis (vad. Juozas Krinickas).
• 1999 m. birželio 14 d. 1000 egz. tiražu išleista knyga „Kaišiadorys: miesto ir apylinkių praeitis“ – Kaišiadorių muziejaus pirmasis leidinys (sudarytojas Olijardas Lukoševičius).
• 1999 m. rugpjūčio 6 d. AB Vilniaus banko Kauno filialo Klientų aptarnavimo skyriaus Kaišiadoryse (Gedimino g. 12a) iškilmingas atidarymas.
• 1999 m. rugpjūčio 20 d. Kaišiadorių vysk. J. Matulaičio dekretu patvirtinti Kaišiadorių vyskupijos Vietoj buvusių devynių dekanatų įkurti septyni. Kaišiadorių rajone panaikinti Žaslių ir Žiežmarių dekanatai, įkurtas Kaišiadorių dekanatas, kurį sudaro 12 parapijų. Dekanu paskirtas Žiežmarių klebonas kun. Rimvydas Jurkevičius.
• 1999 m. rugsėjo 17 d. neeiliniame Kaišiadorių rajono tarybos posėdyje patenkintas K. Jakelio prašymas atleisti jį iš rajono mero pareigų. Naujuoju meru išrinktas konservatorius Darius Mikučiauskas (33 m.), iki tol dirbęs Kaišiadorių urėdijos urėdo pavaduotoju.
• 1999 m. rugsėjo 30 d. panaikintas Ūkio banko Kaišiadorių skyrius, veikęs nuo 1991 m.
• 1999 m. spalio 10 d. Kaišiadoryse atidengtas arkivyskupo Teofiliaus Matulionio (1873–1962) paminklas (skulptorius V. Žuklys, architektas S. Petrauskas). Paminklą pašventino vysk. J. Matulaitis. Dalyvavo Seimo pirmininkas prof. V. Landsbergis, Seimo nariai S. Pečeliūnas, K. Jakelis.
• Mirė Albinas Dzimidavičius (1943 m. lapkričio 9 d. Antanaičių, Palomenės sen. – 1999 m. lapkričio 28 d. Kaišiadoryse, palaidotas Kaišiadorių kapinėse) – pedagogas, akordeonistas, fotomenininkas.
• 1999 m. lapkričio 25 d. Kaišiadorių rajono literatų klubo „Gija“ steigiamasis susirinkimas savivaldybės viešojoje bibliotekoje. 19 narių. Klubo pirmininkas – „Kaišiadorių aidų“ redaktorius J. Laurinavičius.
• 1999 m. lapkričio 26 d. iškilmingas Kaišiadorių plaukimo mokyklos atidarymas Sveikatingumo rūmuose (V. Kudirkos g. 12). Dalyvavo Seimo narys K. Jakelis, mons. V. K. Sudavičius, doc. N. Gruodytė-Lagūnavičienė.
• 1999 m. gruodžio 14 d. išėjo Vinco Lozoraičio knyga „Kaišiadoriečių kančių keliai 1940–1953“. 1999 m. gruodžio 21 d. įvyko Lozoraičio knygos „Kaišiadoriečių kančių keliai 1940–1953“ pristatymas Kaišiadorių muziejuje. Dalyvavo autorius, rajono vicemerė V. Dranginienė, grupė tremtinių. 1999 m. gruodžio 23 d. knygos autorius V. Lozoraitis (g. 1925-06-19 Šakių apskr.), buvęs ilgametis Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kaišiadorių skyriaus pirmininkas, mirė. Palaidotas Kaišiadorių kapinėse.

 Prieš 20 metų

• 2004 m. sausio 1 d. Kaišiadoryse užregistruoti 929 bedarbiai. Nedarbo lygis mieste – 7 proc.
• 2004 m. kovo 14 d. Vilniuje, Rotušės rūmuose už didelius nuopelnus puoselėjant bei saugant liaudies kultūrą bei tradicijas, už aukštą profesionalumą „Aukso paukštės“ nominacija, pažymėjimas ir diplomas iškilmingai įteikti Kaišiadorių folkloro ansambliui „Verpeta“ (vadovė Valerija Jankauskienė).
• 2004 m. kovo 29 d. Lietuva tapo NATO nare.
• 2004 m. balandžio 2 d. prie Kaišiadorių savivaldybės rūmų iškilmingai iškelta NATO vėliava. Dalyvavo rajono vadovai, grupė karių.
• 2004 m. balandžio 9 d. padėtas kertinis blokas su laišku ateities kartoms Kaišiadorių prekybos centro „IKI“ statybvietėje.
• 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva tampa į Europos Sąjungos nare. Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos iškilmingas posėdis, skirtas Lietuvos priėmimui į Europos Sąjungą. Savivaldybės aikštėje sportinės varžybos, atrakcionai.
• 2004 m. birželio 13 d. Prezidento ir Europarlamento rinkimai. Europarlamento rinkimuose daugiausia rinkėjų balsų surinko Darbo partija.
• 2004 m. birželio 27 d. Prezidento rinkimuose (II ture) Kaišiadorių rinkimų apygardoje V. Adamkus surinko 57,12 proc. rinkėjų balsų, K. D. Prunskienė – 41,11 proc.; Lietuvoje – V. Adamkus – 51,89 proc., K. D. Prunskienė – 46,66 proc.
• 2004 m. liepos 20 d. prie namo Kęstučio gatvėje Kaišiadoryse, kuriame 1985–1989 m. gyveno Šventosios Romos katalikų bažnyčios kardinolas Vincentas Sladkevičius (1920–2000) atidengta memorialinė lenta (skulptorius V. Žuklys). Ją pašventino vysk. J. Matulaitis.
• 2004 m. spalio 1 d. atidaryta Loretos ir Virginijaus Klimų parduotuvė „Gėlių džiazas“ (Gedimino g. 107, Kaišiadorys).
• 2004 m. spalio 10 d. rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą. Kaišiadorių–Elektrėnų rinkiminėje apygardoje iš 9 kandidatų daugiausia balsų surinko ir į antrąjį turą pateko Bronius Bradauskas (36,97 proc. rinkėjų balsų) ir Juozas Urbanavičius (Darbo partija, 20,26 proc.). Antrajame ture (spalio 24 d.) laimėjo ir Seimo nariu tapo B. Bradauskas (A. Brazausko ir A. Paulausko koalicijos „Už darbą Lietuvai“, 59,5 proc.), J. Urbanavičius (37,98 proc.). Iš viso apygardoje balsavime dalyvavo 39,5 proc. rinkėjų.
• 2004 m. spalio 14 d. atidaryta kavinė „Pas Radvilą“ (Žaslių g., Kaišiadorys). Atidaryme dalyvavo aktorė V. Kochanskytė, rajono vadovai, verslininkai.

 Prieš 15 metų

• 2009 m. sausio mėn. pradėta teikti šviesolaidinio interneto tinklo paslauga Kaišiadoryse.
• 2009 m. sausio mėn. Kaišiadorių Vaclovo Giržado vidurinės mokyklos jaunieji futbolininkai (g. 1994 m.) tapo Lietuvos moksleivių olimpinio festivalio futbolo varžybų finalinio ketverto nugalėtojais (treneris Romas Jankauskas), aplenkę Kauno, Panevėžio ir Gargždų komandas. Geriausio vartininko prizą gavo kaišiadorietis Egidijus Žagaras, rezultatyviausi žaidėjai – Aurimas Puklevičius ir Rolandas Leščius. Varžybos vyko Panevėžyje.
• 2009 m. sausio 14 d. Švietimo ir kultūros paslaugų centre (Vienybės g. 22/3) Nacionalinio diktanto konkurso atrankinis turas. Dalyvavo 45 kaišiadoriečiai. Į respublikinį turą pateko Giedrė Streikauskaitė ir Aistė Lukoševičiūtė.
• 2009 m. sausio 16 d. Kaišiadorių ligoninėje po rekonstrukcijos atidarytas Priėmimo ir skubios pagalbos skyrius (vedėja gyd. Vida Ramanauskienė). Skyriaus patalpų plotas – 280 kv. metrų. Skyriuje tvarstomasis, dvi pacientų stebėjimo patalpos, procedūrinis kambarys ir kt.
• 2009 m. sausio 20 d. Kunigų diena Kaišiadorių vyskupijos Pranešimą skaitė Vilkaviškio vysk. Rimantas Norvila, kalbėjo Kaišiadorių vysk. J. Matulaitis, generalvikaras kun. dr. Algirdas Jurevičius.
• 2009 m. sausio 23 d. Kaišiadorių ligoninėje po rekonstrukcijos atvėrė duris atnaujinta klinikinė diagnostinė laboratorija (vedėja Zita Venskienė).
• Mirė Audronė Glosienė (Bulbovaitė) (1958 m. spalio 4 d. Ariogaloje, Raseinių r. – 2009 m. sausio 26 d. Vilniuje) – socialinių mokslų daktarė, docentė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės katedros vedėja, Vilniaus universiteto bibliotekos generalinė direktorė. Su tėvais nuo vaikystės gyveno Stabintiškių kaime, vėliau – Rumšiškėse, kur baigė vidurinė mokyklą. 
• 2009 m. sausio 30 d. Kaišiadorių Algirdo Brazausko vidurinė mokykla paminėjo savo 85-metį. Kartu paminėtas ir Lietuvos vardo tūkstantmetis. Mokykloje mokosi 1111 mokinių, dirba 108 mokytojai.
• 2009 m. kovo 27 d. konferencija „Vilniaus ir Kauno dvimiestis: jo reikšmė Lietuvai“ Kaišiadorių kultūros ir meno centre. Dalyviai: Kaišiadorių rajono savivaldybės meras R. Urmilevičius, Vilniaus miesto meras V. Navickas, Kauno miesto meras A. Kupčinskas, Elektrėnų savivaldybės meras A. Vyšniauskas, Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas P. Mikelionis, grupė aplinkinių rajonų savivaldybių tarybų narių. Pranešėjai: VGTU prof. hab. dr. Jurgis Vanagas, SĮ „Vilniaus planas“ projekto autorius Linas Sinkevičius ir kt.
• Mirė Ignas Prakapas (1944 m. gegužės 10 d. Pasvalyje – 2009 m. kovo 30 d. Kaišiadoryse, palaidotas Kaišiadorių kapinėse) – inžinierius-mechanikas, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 2009 m. balandžio 23 d. iškilmingas „Rimi“ parduotuvės atidarymas Kaišiadoryse (Gedimino g. 115a). Statyba pradėta 2008 m. gruodžio mėn. Generalinis rangovas UAB „Nemenčinės statyba“.
• 2009 m. gegužės 17 d. Lietuvos Prezidento rinkimuose Kaišiadorių rajone 72,71 % rinkėjų savo balsus atidavė už Dalią Grybauskaitę, už Algirdą Butkevičių (LSDP) – 14,38 %.
• 2009 m. birželio 9 d. Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas vidaus tarnybos pulk. ltn. Marijonas Kazys Tamašauskas išleistas į pensiją (jo vidaus tarnybos darbo stažas 36 m.).
• 2009 m. liepos 1­–6 d. Lietuvos vardo tūkstantmečio dainų šventėje „Amžių sutartinė“ dalyvavo 16 meno kolektyvų iš Kaišiadorių rajono, daugiausiai – 11 – iš Kaišiadorių meno mokyklos. Iš viso 324 dalyviai kaišiadoriečiai.
• 2009 m. rugsėjo 19 d. įspūdingiausią pergalę Lietuvos žiedinių lenktynių istorijoje pasiekė kaišiadorietis Kazimieras Vasiliauskas. Devyniolikmetis lenktynininkas Imolos trasoje (Italija) pirmas įveikė „Formulės 2“ lenktynių etapą.
• 2009 m. rugsėjo 24 d. rajono savivaldybės tarybos sprendimu UAB „Kaišiadorių autobusų parkas“ pertvarkomas į savivaldybės įmonę „Kaišiadorių paslaugos“. Be autotransporto paslaugų, ši įmonė tieks gyventojams ir bendrojo naudojimo teritorijų, kapinių, želdinių, gatvių, šaligatvių valymo ir priežiūros bei gatvių ir kitų vietų apšvietimo priežiūros viešąsias paslaugas.
• 2009 m. spalio 3 d. Kaišiadorių jaunimo ir suaugusiųjų mokykla šventė 15 metų jubiliejų (įkurta 1994-09-01). Dabar joje 7 klasių komplektai, 152 mokiniai, 24 mokytojai ir 12 aptarnaujančio personalo darbuotojų. 316 mokinių įgijo pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus, 59 – gavo brandos atestatus.
• 2009 m. spalio 9 d. pradėtas leisti spalvotas „Kaišiadorių aidų“ laikraštis. Pirmasis spalvotas numeris (Nr. 76) išleistas minint Kaišiadorių rajono (apskrities) laikraščio 63-ąsias metines. Laikraštis išspausdintas spaustuvėje „Meria Regionale“ (Lenkija).
• 2009 m. spalio 10–18 d. keturi Kaišiadorių plaukimo meistrų sporto klubo „Ilgaplaukiai“ plaukikai – Aleksandras Zamorskis, Mindaugas Šalys, Vaidotas Gumbis ir Eimantas Frankonis – Pasaulio sporto veteranų žaidynėse Sidnėjuje (Australija) iškovojo vieną sidabro ir du bronzos medalius, o estafetėje 4×50 laisvu ir kombinuotu stiliumi užėmė 5 ir 6 vietas. Žaidynėse dalyvavo 45 tūkst. sportininkų iš 95 šalių, buvo rungtyniaujama 28 sporto šakose.
• 2009 m. spalio 24 d. Švietimo ir kultūros paslaugų centre surengtas Lietuvos Respublikos Konstitucijos egzaminas. Egzamino nugalėtoju pripažintas kaišiadorietis Saulius Pilkis. Jis lapkričio 28 d. rajonui atstovavo respublikiniame Konstitucijos egzamino ture Vilniuje.
• 2009 m. spalio mėn. Žemės ūkio ministerija reitingavo verslo informacijos centrus, kurių Lietuvoje 40. Pirmoji vieta pripažinta Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centrui. Centro vadovė – Giedrė Streikauskaitė.
• 2009 m. lapkričio mėn. „Kas yra kas Lietuvoje“ redakcija išleido „Kraštiečių“ serijos enciklopedinį biografijų žinyną, skirtą Kaišiadorių kraštui. Beveik 300 puslapių knygoje „Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai. Kaišiadorys“ pateikiamos žinios apie 800 žymiausių ir Kaišiadorių kraštui labiausiai nusipelniusių asmenų, taip pat per 200 istorinių asmenybių.
• 2009 m. lapkričio mėn. Lietuvos monopolio žaidimo čempionas kaišiadorietis Dainius Griesius žaidė Pasaulio monopolio čempionate Las Vege (JAV), pateko į pusfinalį ir užėmė 8-ąją vietą. Čempionatas vyko „The Caesars Palace“, dalyvavo žaidėjai iš 41 šalies. Čempionatai rengiami kas ketveri metai nuo 1973-ųjų.
• 2009 m. gruodžio 2 d. Kaišiadorių ligoninėje iškilmingai atidarytas Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos poskyris. Dirba pediatras Gediminas Baltakis, logopedė Danutė Kudulienė ir kineziterapeutė Aldona Geicenienė.
• 2009 m. gruodžio 15 d.  Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi Kaišiadorių specialiojoje mokykloje, kur susitiko su mokyklos bendruomene, ugdytiniais ir įteikė kalėdines dovanėles bei įžiebė mokyklos kalėdinę eglutę.
• 2009 m. gruodžio 18 d. Kaišiadorių miškų urėdijoje eglių šakas pirmą kartą nemokamai dalijo Kaišiadorių miesto aikštėje, prie Savivaldybės rūmų pastato.
• 2009 m. gruodžio mėn. Kaišiadorių rajone per metus gimė 344 vaikai, mirė 517 žmonių. Susituokė 277 poros, išsiskyrė 88.
• 2009 m. gruodžio 29 d. Kaišiadorių katedroje įteiktos rajono savivaldybės kultūros premijos J. P. Našlėnaitei, V. Jankauskienei, R. Gustaičiui. Koncertavo Vilniaus chorinio dainavimo mokykla „Liepaitės“ merginų choras (vad. Jolita Vaitkevičienė), solistės Vida Taurinskaitė-Rukšienė (sopranas) ir mokinė Lina Dambrauskaitė (sopranas), fleitų trio, vargonininkė Živilė Survilaitė.