Kaišiadorių rajono chronologija

1348 m. vasario 2 d. – įvyko Strėvos mūšis tarp kryžiuočių ir LDK kariuomenių. Lietuviai ir rusai, patyrę daug nuostolių, atsitraukė. Žuvo Gedimino sūnus Narimantas (greičiausiai vadovavęs lietuvių ir rusų kariuomenei). Iš žymesnių kryžiuočių kariuomenės atstovų mūšyje žuvo Gdansko kontūras, Sembos vyskupo teisėjas. Narimanto vardu vadinama viena Žiežmarių gatvių. Manoma, kad mūšis įvyko ties Strėvos ir Nemuno santaka.

1368 m. rugsėjo mėn. – kryžiuočiai apgula „Strėvos pilį, užima ir sudegina. Daugelis iš pilies pasidavė, vis dėlto daug vyrų ir moterų buvo užmušta“ – rašo Vygandas Marburgietis savo kronikoje. Manoma, kad Strėvos pilis galėjo stovėti Lašinių k. (Rumšiškių sen.) piliakalnyje, esančiame dešiniajame Strėvos upės krante, netoli santakos su Nemunu. Pilis nusiaubta buvo neatsitiktinai – šio žygio metu buvo niokojamos žemės palei Nemuną ir Nevėžį, norint sutrukdyti lietuviams tvirtinti Naująjį Kauną.

1372 m. žiema – kryžiuočiai ir jų pagalbininkai netikėtai įžengė į Dirsūno žemę, viską niokodami ir žudydami. Paėmė Dirsūno pilį ir nusiaubė Vaiguvos kraštą. Be užmuštų, jie paėmė 400 belaisvių (neskaitant moterų ir vaikų), ir su dideliu grobiu grįžo atgal – rašė Vygandas Marburgietis savo kronikoje. Vilniaus vietininko Dirsūno pilis stovėjo dabartiniame Darsūniškyje, ant Nemuno kranto.

1375 m. vasario mėn. – kryžiuočiai su talkininkais iš Prancūzijos ir Vokietijos puola Darsūniškio žemę. Iškėlę vėliavas, nakvoja Vaiguvoje, o paskui nužygiuoja į Trakus.

1377 m. vasario mėn. – Darsūniškyje susijungusios dvi didelės kryžiuočių kariuomenės pernakvoja Vaiguvoje. Po kelių dienų kryžuočiai apgulė Vilniaus pilį.

1382 m. liepos 1 d. – kryžiuočių būriai žygio į Trakus metu pasistatė palapines Rumšiškių žemės lygumoje. Pernakvoję išžygiuoja Strėvos upės link. Pirmas Rumšiškių vardo paminėjimas.

1387 m. – Jogailos ir Skirgailos sutartyje išvardintos 8 gyvenvietės, tarp jų ir Paparčiai.

1394 – Ordino kariuomenė, traukdama į Vilnių, išsilaipino Rusių perėjoje ir, pasiekusi Paparčius, prie ežero įsirengė poilsio stovyklą. Čia pateko į nelaisvę Vytauto svainis Sudimantas, kuris ilgai apgaudinėjo kryžiuočius ir žudė Ordino riterius. Šioje stovykloje karo lauko teismo jis buvo pasmerktas pakarti.

1418 m. – Vytautas ir Jogaila su palydovais, plaukdami Nemunu į Veliuoną, į pasitarimą su kryžiuočiais, apsistojo Darsūniškio pilyje.

1430 m. – Darsūniškio pilyje Vytautas parašė laišką Kryžiuočių ordino magistrui Rusdorfui, kviesdamas jį į savo karūnaciją.

1457 m. vasario 28 d. – po Trakų seniūno ir vaivados Jauniaus Valimantaičio mirties (1432 m.), Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Žaslių kaimą atiduoda Vilniaus vaivadai Jonui Goštautui. Pirmąkart paminėti Žasliai.

1472 m. – Kazimieras Jogailaitis Kruonyje įkūrė pirmąją bažnyčią.

1486 m. – Darsūniškis pirmą kartą pavadintas miestu.

1486 m. – Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Uogintų dvarą padovanojo Smolensko kunigaikščio Vasilijaus Hbašinos anūkui Dmitrijui Hlušonskiui. Pagal vietovardį Hlušonskio palikuonys ėmė vadintis Oginskiais.

1501 m. – Žiežmariams suteiktos miestelio teisės.

1504 m. – paminėta pirmoji medinė Naujųjų Kietaviškių bažnyčia.

1511 m. – pirmąkart paminėta mokykla Kaišiadorių rajono teritorijoje – Žiežmariuose, kur klebonas skundėsi, kad negali išlaikyti mokytojo.

1520 m. – Gegužinėje pastatyta pirmoji medinė bažnyčia.

1522 m. – Žasliai paminėti kaip miestas.

1557 m. – Rumšiškės minimos kaip miestas.

1565 m. liepos 9 d. – LDK pašauktinių sąraše paminėtas dabartinio Kaišiadorių miesto teritorijoje gyvenęs ir žemės turėjęs totorius Chaišadaras. Vėliau jo vardu imtas vadinti jam priklausęs dvaras.

1567 m. – LDK kariuomenės pašauktinių sąrašuose paminėti Gudziankos ir Žikarnonių dvarai.

1570 m. – Oginskiai nusipirko Kruonio dvarą.

1586 m. – Darsūniškio seniūniją pradėjo valdyti Oginskiai (valdė iki 1831 m.).

1586 m. – Darsūniškio valsčiaus inventoriuje minimas Panemunės vaitystės kaimas Kalviai.

1590 m. – Trakų pakamaris B. Oginskis sudarė kuopinių susirinkimų centrų ir jiems priklausančių asmenų ir vietovių sąrašus. Juose pirmą kartą paminėtos daugelis rajono gyvenviečių, tarp jų ir Kaišiadorys.

Iki 1624 m. – Teodoras Bohdanas Oginskis pastatė Kruonio cerkvę.

1613 m. – LDK žemėlapyje pirmąkart pažymėtos ir devynios rajono gyvenvietės Darsūniškis, Gegužinė, Kruonis, Mūro Strėvininkai, Paparčiai, Rumšiškės, Zūbiškės, Žasliai ir Žiežmariai.

1649 m. gegužės 21 d. – LDK iždininkas S. Beinartas fundaciniu raštu Paparčiuose įkūrė dominikonų vienuolyną.

1662 m. – Paparčių parapijos krikšto metrikų knygoje paminėtas Budelių kaimas.

1664 m. –Stabintiškės paminėtos Paparčių parapijos krikšto metrikų knygoje.

1689 m. – Kasčiukiškių dvaro inventoriuje minimas Ilgakiemio kaimas.

1702 m. kovo 13 d. – Darsūniškyje įvyko mūšis, kuriame susikovė švedų (2500 karių) ir LDK (apie 6000 karių) kariuomenių daliniai. Mūšis pasibaigė lietuvių pergale.

1726 m. – du Darsūniškio gyventojai – Sofija ir Juozapas Šarkos – sudeginti ant laužo už raganavimą. Kaip manoma, tai buvo vienas paskutinių raganų laužų Europoje.

1739 m. – Žaslių parapijos krikšto knygoje paminėtas Vilkiškių k.

1744 m. – Rumšiškių parapijos gyventojų sąraše paminėtas Lašinių k.

1775 m. – Valdovo Stanislovo Augusto nurodymu Nemuno slenksčius ties Rumšiškėmis ir Gastilonimis apsiėmė sutvarkyti matematikas jėzuitas P. Norvaiša.

1791 m. gruodžio 7 d. – Darsūniškiui suteikta renovacinė Magdeburgo privilegija ir herbas.

1792 m. sausio 12 d. – Žasliams suteikta miesto savivaldos (Magdeburgo) privilegija ir herbas.

1792 m. – Rumšiškėms ir Žiežmariams patvirtintos miesto teisės ir herbas.

1794 m. rugsėjo 6 d. – Kalvių dvaro savininkas, vienas iš 1794 m. sukilimo vadovų, T. Vavžeckis Rokiškių, Sevelionių, Kazokų, Būtkiemio, Plytninkų kaimų valstiečiams dovanojo asmens laisvę.

1802 m. birželio 15 d. – vieškeliu pro Rumšiškes su savo svita pravažiavo Rusijos caras Aleksandras I, kuris davė nurodymą išvalyti nuo akmenų Velnio tilto rėvą Nemune.

1800 m. – Kalvių dvaro savininkas T. Vavžeckis praėjo statyti mūrinę Kalvių bažnyčią (pašventinta 1806 m.).\

1811 m. – Plytninkų dvaro savininkas, katalikas F. Orvydas Vilūnuose iš akmenų pastatė unitų koplyčią – dabartinę Vilūnų bažnyčią.

1809 m. – Palomenėje M. Zaleskis pastatė pirmąją koplyčią.

1812 m. birželio 14 d. – maršalo Nėjaus vadovaujama prancūzų kariuomenė apiplėšė Gegužinės gyventojus, kleboniją bei abi bažnyčias.

1812 m. birželio 27 d. – žygiuodamas į Rusiją Žiežmariuose trumpam sustojo Prancūzijos imperatorius Napoleonas.

1812 m. liepos 17 d. – Napoleono žygio į Rusiją metu sudegė beveik visas Darsūniškio miestelis (52 pastatai).

1831 m. balandžio 6 d. – Rumšiškes užėmė F. Modzelevskio, K. Turo, L. Šiukštos, M. Šimanskio ir E. Stravinskio sukilėlių būriai.

1831 m. birželio mėn. – į Padalių kaimą per Nerį iš Čiobiškio persikėlė generolo D. Klapovskio vadovaujama sukilėlių kariuomenė, besiruošianti Vilniaus puolimui.

1849 m. – Rumšiškių parapija atskirta nuo Vilniaus vyskupijos ir prijungta prie Žemaičių vyskupijos.

1857 m. birželio 30 d. – savo kelionės Nerimi metu Zūbiškėse lankėsi žymus to meto visuomenės veikėjas K. Tiškevičius.

1861 m. – Rumšiškės, Kruonis, Žasliai, Žiežmariai tapo valsčių centrais.

1862 m. gegužės 9 d. – pro Jatkonis pravažiavo pirmasis traukinys.

1863 m. – išleistame Lenkijos karalystės ir pasienio gubernijų žemėlapyje pažymėta Pravieniškių geležinkelio stotis.

1863 m. balandžio 16 d. – ties Antakalniu įvyko mūšis tarp sukilėlių dalinio, vadovaujamo F. Visloucho ir pulkininko Skordulio vadovaujamos carinės kariuomenės. Rusai buvo atmušti, 36 jų kareiviai žuvo ar buvo sužeisti.

1863 m. gegužės 19 d. – prie Palimšių dvaro įvyko mūšis tarp Trakų apskrities karinio viršininko M. Černiako vadovaujamos sukilėlių rinktinės ir ją persekiojusių generolo majoro Vedemejerio vadovaujamo carinės kariuomenės dalinio. Žuvo 16 sukilėlių, apie 20 pateko į nelaisvę. Sukilėlių žiniomis, žuvo arba buvo sužeisti 24 kareiviai.

1863 m. liepos 25 d. – prie Livintų I. Pasierbskio vadovaujamas sukilėlių būrys susikovė su pulkininko Tisdelio vadovaujama carinės kariuomenės kuopa. 4 sukilėliai buvo paimti į nelaisvę.

1864 m. rugsėjo 23 d. – carinės valdžios nurodymu uždarytas Paparčių dominikonų vienuolynas.

1871 m. spalio 24 d. – iš Vilniaus per Jatkonis į Liepoją nauja geležinkelio atšaka išvažiavo pirmasis traukinys. Jatkonys tapo geležinkelių mazgu.

1871 m. gruodžio 8 d. – Jatkonių geležinkelio stotis pagal netoliese buvusio dvaro pavadinimą pavadinta Kaišiadorių geležinkelio stotimi.

1889 m. – Žasliuose pastatytas vaistinės pastatas.