Kaišiadorių parapijos kronika (1906–1916 m.)
1906 m.
| 1906 m. kovo 29 d. | Vilniaus gubernatorius praneša Vilniaus Romos katalikų dvasinei konsistorijai, kad Kaišiadorių miestelio katalikai prašo leisti statyti bažnyčią. |
| 1906 m. balandžio 12 d. | Konsistorija svarstė gubernatoriaus raštą ir nutarė pranešti Vilniaus vyskupui fon Roppui, kad išreikštų sutikimą. |
| 1906 m. balandžio 12 d. | Vilniaus vyskupas gauna Kaišiadorių miestelio gyventojų prašymą, kuriame jie įrodinėja bažnyčios Kaišiadoryse būtinumą. |
| 1906 m. balandžio 13 d. | Vilniaus vyskupas paveda Trakų dekanui kun. Karvovskiui nuvykti į Kaišiadoris ir vietoje nustatyti esamą padėtį. |
| 1906 m. balandžio 24 d. | Kaišiadoryse apsilankė Trakų dekanas kun. Karvovskis. Jis apžiūrėjo bažnyčios statybai dvasininko fon Romerio skirtą sklypą ir apklausė vietinius gyventojus – Kaišiadorių miestelio ir aplinkinių kaimų bei palivarkų (Beištrakių, Vilionių, Miežonių, Jatkonių, Gudienos, Kiemelių, Bartaičių, Šukiškių, Baroniškių, Edvardavos, Pajuodiškių, Šimkaučiznos, Žiebenos) gyventojai pareiškė esą pasiruošę pastatyti bažnyčią ir priklausyti. |
| 1906 m. balandžio 27 d. | Kaišiadoriečiai pasiunčia aiškinamąjį raštą Trakų dekanui, kuriame išdėsto argumentus dėl būtinumo statyti bažnyčią. |
| 1906 m. gegužės 12 d. | Žiežmarių klebonas kun. Augūnas vyskupui siūlo Kaišiadoryse bažnyčios nestatyti, vietoje to atidaryti Palomenės filiją, kur jau stovi bažnyčia ir klebonija. |
| 1906 m. birželio 3 d. | Vilniaus R. katalikų dvasinė konsistorija Vilniaus gubernatoriui pasiuntė savo nuomonę, kad bažnyčios statyba Kaišiadoryse yra pageidautina ir prašymą reiktų patenkinti. |
| 1906 m. birželio 21 d. | Vilniaus gubernatorius praneša Vilniaus vyskupui, kad Kaišiadorių miestelio gyventojai kreipėsi antrą kartą dėl leidimo statyt bažnyčią ir klausia, ar nėra tam kokių kliūčių. |
| 1906 m. liepos 19 d. | Gudienos kaimo valstiečiai savo įgaliotiniu Kaišiadorių bažnyčios statybos komitete išrinko Mykolą Minkevičių. |
| 1906 m. liepos 20 d. | Vilionių kaimas išrinko Andrių Išrugo-Aleksejūną. |
| 1906 m. liepos 26 d. | Miežonių kaimas – Kazimierą Raulušonį. |
| 1906 m. liepos 30 d. | Beištrakių kaimas – Simoną Gerunaitį, o jo padėjėju – Andrių Kukalį. |
| 1906 m. rugpjūčio 1 d. | Jatkonių kaimas – Joną Kazlovickį. |
| 1906 m. rugpjūčio 13 d. | Kiemelių kaimas – Bernardą Urmilevičių. |
| 1906 m. rugpjūčio 21 d. | Vilkiškių kaimas – Vincentą Jakštą. |
| 1906 m. rugpjūčio mėn. | Pradėti bažnyčios, laikinos koplyčios ir klebonijos statybos darbai. |
| 1906 m. rugsėjo mėn. | Juozo Balsevičiaus bute susirinkę įgaliotiniai išrinko Bažnyčios statybos komitetą: pirmininku J. Balsevičių, pavaduotoju A. Klimavičių, įgaliotus nuo Kaišiadorių miestelio J. Šnurevičių, J. Vilpišauską, J. Zavistinavičių, J. Rudzkį, A. Krupavičių; nuo kaimų – A. Išrugo-Aleksejūną, J. Kazlovickį, S. Gerunaitį, B. Urmilevičių, K. Raulušonį, M. Minkevičių, V. Jakštą. |
| 1906 m. rugsėjo 4 d. | Vilniaus generalgubernatorius pranešė Vilniaus gubernatoriui, kad Rusijos Vidaus reikalų ministerija kaišiadoriečiams leido „prie stoties statyti romos-katalikų cerkvę“. |
| 1906 m. rugsėjo 10 d. | Kaišiadoriečiams paskelbta, kad vidaus reikalų ministras leido statyt bažnyčią. |
| 1906 m. rugsėjo 17 d. | Komitetas prašo iš vyskupijos lėšų rinkimui reikalingų knygų, nes jau iškasti pamatai, paruošti akmenys ir kalkės, pasamdytas meistras. |
| 1906 m. spalio 25 d. | Vilniaus gubernijos valdybos statybos skyrius išsiuntė Kaišiadorių bažnyčios projektą ir sąmatą, patvirtintus techniniu požiūriu (bažnyčia medinė, kainuosianti 8058 rublius). |
| 1906 m. rudenį | Užbaigti bažnyčios pamatai ir pašventinti. |
| 1906 m. lapkričio 22 d. | Konsistorijoje išduotas leidimas statyti Kaišiadorių bažnyčią ir rinkti tam aukojamas lėšas. |
| 1906 m. gruodžio 30 d. | Dvarininkas A. Klimavičius prašo atleisti jį iš komiteto narių, nes „jaučiasi sergančiu“. |
1907 m.
| 1907 m. sausio 10 d. | Kaišiadorių miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojai prašo Vilniaus vyskupo paskirti kleboną, nes „bažnyčia be kunigo, kaip varpas be šerdies“. |
| 1907 m. sausio 10 d. | Komitetas sudarė darbo sutartį su meistru Jonu Petraičiu (vėliau paaiškėjus, kad sutartis nepatvirtinta konsistorijoje, meistras patyrė nuostolių). |
| 1907 m. sausio 26 d. | J. Rudzkis ir A. Krupavičius prašo atleisti juos iš komiteto narių dėl „didelio tarnybinio užimtumo ir menkos sveikatos“. |
| 1907 m. kovo 12 d. | Kaišiadorių bažnyčios statybai iš Radviliškio atsiunčiama 100 rb., kuriuos Žiežmarių klebonas kun. Augūnas persiunčia konsistorijai, nes „darbai statyboje dar nevyksta“. |
| 1907 m. kovo 27 d. | J. Balsevičius rašo konsistorijai, kad darbai nebuvo nutrūkę net žiemą ir prašo pinigus atsiųsti komitetui. |
| 1907 m. balandžio 2 d. | Konsistorija paveda Trakų dekanui vykti į Kaišiadoris ir išsiaiškint ar vyksta statybos darbai. |
| 1907 m. balandžio 30 d. | Trakų dekanas praneša, kad bažnyčios statyba vyksta, tačiau lėtai, nes trūksta lėšų. Be to, jis pastebėjęs, kad komitete įvykęs skilimas – pirmininką J. Balsevičių palaiko valstietiškų kaimų gyventojai, bet nepasitiki kaišiadoriečiai. Trys komiteto nariai, įgalioti nuo miestelio, atsistatydinino. |
| 1907 m. liepos 9 d. | Komiteto nariai prašo iš Vilniaus grąžinti Žiežmarių klebono kun. Augūno persiųstus statybai paaukotus pinigus. Tuo metu jau pastatyta laikinoji koplyčia ir klebonija, taip pat bažnyčios pamatai ir ruošiamasi sienų statymui. |
| 1907 m. liepos 20 d. | Vilniaus vyskupas gavo Kaišiadorių miestelio ir aplinkinių kaimų katalikų prašymą pašventinti pastatytą koplyčią ir leisti pradėti joje pamaldas. |
| 1907 m. rugpjūčio 6 d. | Trakų dekanas kun. Karvovskis atvyko į Žiežmarių valsčiaus valdybą ir sudarė kaimų, norinčių priklausyti naujai Kaišiadorių bažnyčiai sąrašą (Kaišiadorių miestelis, kaimai – Jatkonių, Kiemelių, Gudienos, Miežonių, Vilkiškių, Šaknių, Bartaičių, Vilionių, Eitekonių, Krušonių, Bobilių, Būdos ir Beištrakių; palivarkai – Kaišiadorių, Žiebenos, Vladikiškių, Paliepių, Baroniškių, Juodiškių, Pajuodiškių, Edvardavos, Vilkiškių, Gudziankos 2-os, Vilionių, Mačulos, Kriauciškių, Pasiekų, Šukiškių, Būdos, Guronių, Apušoto, Krušonių, Šimkaučiznos). |
| 1907 m. rugpjūčio 18 d. | Svirsko bažnyčios klebonui Valerijonui Goliakui pranešta, kad nuo šios dienos jis paskirtas naujai atidarytos Kaišiadorių bažnyčios administratoriumi. |
| 1907 m. rugsėjo 6 d. | Vilniaus vyskupas pasiunčia kun. V. Goliakui naujosios Kaišiadorių parapijos vietovių sąrašą, kurį reikia paskelbti bažnyčioje; Žiežmarių ir Žaslių klebonams pranešama apie nuo jų parapijų atskiriamas vietoves. |
| 1907 m. rugsėjo 19 d. | Dalis Vilkiškių kaimo gyventojų pareiškia norą pasilikti Žaslių parapijoje. |
| 1907 m. spalio 15 d. | Žiežmarių valsčiaus valdyboje pakviesti Vilkiškių kaimo gyventojai, rašę tokį pareiškimą, jo atsisako. |
| 1907 m. spalio mėn. | Vietoje pirmojo komiteto pirmininko statybos reikalus organizuoti imasi klebonas kun. V. Goliakas. |
| 1907 m. gruodžio 4 d. | Klebonas kun. V. Goliakas praneša, kad trūksta vienos aukojamų lėšų registravimo knygos. |
1908 m.
| 1908 m. balandžio pradžioje | Švenčionyse policija sulaikė A. Išrugą-Aleksejūną, rinkusį aukas bažnyčios statybai. Jis turėjo komiteto leidimą rinkti aukas, tačiau galėjo tai daryti tik savo parapijoje. |
| 1908 m. birželio mėn. | Bažnyčios statybos komiteto nariai prašo konsistorijos į komiteto pirmininko vietą vietoje J. Balsevičiaus paskirti kun. V. Goliaką. Taip pat surašomas aktas išdėstant J. Balsevičiaus nušalinimo motyvus. |
| 1908 m. birželio mėn. | Kunigas V. Goliakas prašo ir gauna leidimus lengvatinėmis sąlygomis parsivežti 13 vagonų portlandinio cemento. |
| 1908 m. lapkričio 19 d. | Vilniaus gubernijos statybos skyriuje patvirtinta nauja gelžbetoninės bažnyčios sąmata 38 939 rb. 4 kap. sumai. |
| 1908 m. lapkričio 25 d. | Trakų dekanas, pabuvojęs Kaišiadoryse, praneša į Vilnių dėl komiteto pirmininko J. Balsevičiaus, kuris tuomet sirgo ir negalėjo aiškintis, vėliau išvažiavo iš Kaišiadorių. Taip pat pranešama apie statybos sąskaitas, kurių pajamos – 3048 rb., o išlaidos – 1975 rb. Kartu pastebima, kad komitete nesutarimai kilo dėl bažnyčios projekto. |
| 1908 m. lapkričio mėn. | Kaišiadorių parapijiečių įgalioti lietuviai siunčia Vilniaus vyskupui prašymą, kad pamaldos vyktų ir lietuviškai, ne tik lenkiškai. |
| 1908 m. lapkričio mėn. | Smilgių k. gyventojai, priklausantys Gegužinės parapijai, prašo priskirti juos Kaišiadorių parapijai. |
| 1908 m. gruodžio mėn. | Žaslių valsčiaus valdyboje susitiko Trakų dekanas ir Smilgių k. gyventojai surašė protokolą dėl jų noro prisijungti prie Kaišiadorių parapijos. |
| 1908 m. gruodžio 15 d. | Vilniaus vyskupas gavo parapijiečių lietuvių prašymą dėl lietuviškų pamaldų ir nuogąstavimus, kad po Vilkiškių k. vaikščiojantys „lenkai“ juos verčia sutikti su esama tvarka. |
| 1908 m. gruodžio 18 d. | Vyskupijoje pavedama Kaišiadorių bažnyčios administravimą iš kun. V. Goliako perduoti kun. J. Murnikui. |
| 1908 m. gruodžio 30 d. | Vilniaus vyskupas gavo raštą nuo komiteto, kad dėl „Vilkiškių maištininkų“ iš Kaišiadorių iškeliamas kun. V. Goliakas, nemokėjęs lietuvių kalbos, nors labai daug padaręs bažnyčios statybai. |
1909 m.
| 1909 m. sausio 8 d. | Iš Kaišiadorių išvažiuoja pirmasis jų klebonas kun. V. Goliakas. |
| 1909 m. sausio 14 d. | Vilniaus vyskupui pasiunčiama „prozba parafjan Koszedarskich“, kad kun. V. Goliakas buvo persekiojamas saujelės litvomanų ir prašoma ištirti šį reikalą. |
| 1909 m. sausio 19 d. | Vilniaus Romos katalikų dvasinėje konsistorijoje svarstyti Kaišiadorių bažnyčios statybos reikalai ir pripažinta, kad komiteto pirmininkas J. Balsevičius ne tik nekaltas, bet atvirkščiai – padarė daug gero, todėl nutarė per kleboną pareikšti J. Balsevičiui padėką už darbą, statant Kaišiadorių bažnyčią. |
| 1909 m. vasario 15 d. | Komiteto nariai praneša Vilniaus vyskupui, kad nauju komiteto pirmininku vienbalsiai išrinko kleboną kun. Jurgį Murniką. |
| 1909 m. kovo 29 d. | Klebonas kun. J. Murnikas iš ambonos paskelbė, kad dvasinė konsistorija liepė išrinkti naują komitetą. |
| 1909 m. kovo 31 d. | Susirinkę parapijiečiai vienbalsiai pareiškė, kad naujo komiteto rinkti nesiruošia ir prašo palikti seną. |
| 1909 m. balandžio 4 d. | Klebonas kun. J. Murnikas praneša konsistorijai, kad kun. V. Goliako pradėta statyti gelžbetoninė bažnyčia daugelyje vietų įtrūkusi, be to statybos sąmata (38 939 rb. 4 kap.) parapijai per didelė. Siūloma statyti pagal 1906 m. projektą medinę (8058 rb.) arba mūrinę iš plytų (18–20 tūkst. rb.). |
| 1909 m. liepos 31 d. | Trakų dekanas praneša vyskupijos valdytojui, kad kun. J. Murnikas Kaišiadorių bažnyčios administravimą perdavė kun. F. Minginui, kuris jau ėmė vykdyti jam pavestas pareigas. |
| 1909 m. rugsėjo 16 d. | Konsistorija paliepia klebonui apsispręsti kokią bažnyčią statys – gelžbetoninę, medinę ar mūrinę. |
| 1909 m. lapkričio 10 d. | Vilniaus gubernatorius priekaištauja vyskupijos valdytojui, kad Kaišiadoryse koplyčia pastatyta be leidimo. Joje jau vyksta pamaldos, o kaišiadoriečiai dėl leidimo statybai kreipėsi tik dabar, kai savavališkos statybos kaltininkai patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Prašoma sustabdyti pamaldas kol negautas leidimas. |
| 1909 m. lapkričio 29 d. | Vilniaus gubernatorius vyskupijos valdytojui pranešė, kad vidaus reikalų ministras leido vykti pamaldoms laikinoje koplyčioje su sąlyga, kad statant bažnyčią bus laikomasi reikalavimų. |
| 1909 m. gruodžio 3 d. | Apie tai pranešta Kaišiadorių bažnyčios administratoriui. Tą pačią dieną vyskupijos valdytojas iš S. Peterburgo gauna telegramą, kad „laikina koplyčia Kaišiadoryse leidžiama“. |
| 1909 m. gruodžio 19 d. | B. Romerio pareiškimas konsistorijai, patvirtinantis žemės sklypo bažnyčios statybai dovanojimą. |
1910 m.
| 1910 m. kovo mėn. | Trakų apskrities 2-os apylinkės (Žiežmarių) teismo teisėjas teiraujasi dėl laikinos koplyčios pastatymo teisėtumo; konsistorija atsako, kad leidimų nei laikinai koplyčiai, nei gelžbetoninės bažnyčios statyboms Kaišiadoryse nebuvo išdavusi. |
| 1910 m. birželio 4 d. | Iš S. Peterburgo gautas raštas, kad vidaus reikalų ministras leido paimti grafo B. Romerio auką – 2700 kv. sieksnių sklypą bažnyčios statybai. |
| 1910 m. birželio 29 d. | Miestelio ir aplinkinių kaimų atstovai į naują komitetą išrinko: pirmininku kun. Feliksą Minginą, vicepirmininku – Boleslovą fon Romerį, kasininku – J. Olševskį, nariais – Žitkovą, Lakavičių, Petrauską, Matačiūną, Gaigalą ir kt. (viso 24). |
1911 m.
| 1911 m. vasario 15 d. | Kaišiadorių bažnyčios administravimą kun. F. Minginas perdavė kun. A. Varnui. |
| 1911 m. rugpjūčio 28 d. | Klebonas kun. A. Varnas išrinktas komiteto pirmininku. |
1912 m.
| 1912 m. balandžio 17 d. | Inžinierius Vaclovas Michnevičius sudarė jau pastatytų bažnyčios pamatų ir cokolio techninės apžiūros aktą. |
| 1912 m. lapkričio 9 d. | Grafo Benedikto Jono Tiškevičiaus pareiškimas, kad statybai iš jam priklausančių Žiežmarių miškų dovanos 460 kub. sieksnių malkų plytų išdegimui (vertė – 5520 rb.) |
| 1912 m. lapkričio 11 d. | Gudienos k. valstiečiai dovanojo žemės sklypą ant Žaslos upelio kranto plytų fabriko statymui. |
| 1912 m. lapkričio 22 d. | Parapijiečių sprendimas vietoje gelžbetoninės bažnyčios ant jau padėtų pamatų, toliau statyti iš plytų. |
1913 m.
| 1913 m. kovo 16 d. | Vilniaus gubernatorius pranešė, kad vidaus reikalų ministras davė leidimą bažnyčios statybai (statant iš aukojamų lėšų dar reikėjo gauti leidimą rinkliavai). |
| 1913 m. kovo 17 d. | Komitetas pavedė klebonui kun. A. Varnui įnešti ir išimti pinigus iš bankinių įstaigų (Valstybiniame banke buvo padėta 9025 rb.) |
| 1913 m. rugpjūčio mėn. | Vilniaus gubernatorius praneša, kad vidaus reikalų ministras leido statyti bažnyčią ir rinkti aukas trejus metus. |
1914 m.
| 1914 m. kovo 26 d. | Liubavo-Ramensko geležinkelio valdyba leido lengvatinėmis sąlygomis parsivežti statybinių medžiagų. |
| 1914 m. gegužės 28 d. | Geležinkelio valdyba davė leidimą lengvatinėm sąlygom parsivežti 20 vagonų plytų iš Naujosios Vilnios. |
| 1914 m. rugsėjo mėn. | Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Kaišiadoryse tris savaites buvo apsistojusi rusų kariuomenė, padariusi daug materialinių nuostolių. |
| 1914 m. lapkričio 30 d. | Trakų apskrities pristavas apklausė kleboną, Gudienos k. valstiečius ir kaišiadorietį V. Vaitkevičių, nustatė rusų kariuomenės padarytus materialinius nuostolius, siekusius 1621 rb. 50 kap. |
1915 m.
| 1915 m. balandžio 12 d. | Komiteto nariai nutarė komiteto garbės nariais išrinkti Juozą Butkevičių ir Juozą Vaitkevičių už jų nuopelnus bažnyčios statybai. |
| 1915 m. rugpjūčio 1 d. | Kaišiadorių policininkas A. Grinevičius, vykdydamas pristavo pavedimą, paremtą Kauno tvirtovės komendanto telegrama, atvyko į bažnyčią ir nuėmė 3 varpus: du iš jų lieti 1907 m., o trečias – 1874 m. (visų vertė – 199 rb. 25 kap.). |
| 1915 m. rugpjūčio 3 d. | Komisija, susidedanti iš klebono kun. A. Varno, Jatkonių k. seniūno A.Medveckio ir Kaišiadorių policininko A.Grinevičiaus sudarė Kaišiadorių bažnyčiai priklausančio turto aprašus (laikina koplyčia, iki langų išmūryta bažnyčią ir kt. pastatai, statybinės medžiagos ir t. t., viso 50 646 rb. 80 kap. sumai). |
| 1915 m. rugsėjo 23–spalio 6 d. | Klebonas kun. A. Varnas praneša Vyskupijos valdytojui apie karo veiksmų pasekmes Kaišiadorių apylinkėse (Kaišiadorių bažnyčia ir klebonija išliko sveikos, tik granata pramušė skylę stoge, pusiau sudegė Jatkonys ir Kiemeliai, keletas pastatų Vilkiškėse, Vilionyse ir Miežonyse; geležinkeliečiai ir beveik visi miestelio gyventojai išvažiavo Rusijon). |
| 1915 m. lapkričio 21 d. | Klebonas kun. A. Varnas ir liudininkai sudarė aktą apie vokiečių kariuomenės padarytus materialinius nuostolius, kurie siekė 914 rb. 50 kap. |
1916 m.
| 1916 m. vasario 6 d. | Lenkiškai kalbantys kaišiadoriečiai prašo Vilniaus vyskupo, kad Kaišiadorių bažnyčioje daugiau pamaldų vyktų lenkiškai. |
| 1916 m. kovo mėn. | Pakartotinas skundas Vilniaus vyskupui, kad pamaldos Kaišiadoryse vyksta tik lietuviškai. |
| 1916 m. kovo 27 d. | Kun. A. Varnas praneša Vilniaus vyskupui, kad iki 1915 m. pamaldos vyko perpus lietuviškai ir lenkiškai, bet tai buvo skriauda lietuviams, nes jų buvo žymiai daugiau (iš 2440 parapijiečių lenkiškai kalbančių tik 400). |
