ARCHEOLOGINIAI TYRINĖJIMAI KAIŠIADORIŲ REGIONE

Tuo laiku archeologiniai tyrinėjimai suintensyvėjo. Viena iš priežasčių –  Kauno HE statyba ir Nemuno užtvenkimas. Kauno marios turėjo užlieti 63,5 km² plotą. XX a. 6-ojo dešimtmečio pradžioje organizuotos archeologinės žvalgomosios ekspedicijos, kurių tikslas buvo žvalgyti būsimų marių teritoriją. Prieš užliejant marias skubiai vykdyti Kapitoniškių pilkapyno, Dovainonių, Rumšiškių piliakalnių, Rumšiškių kapinyno gelbėjamieji archeologiniai tyrinėjimai. Tyrinėtos ir Jakštonių, Lapainios senovės gyvenvietės, Atmainų (Darsūniškio), Dovainonių (Kapitoniškių), Migonių pilkapynai, Migonių piliakalnis ir papėdės gyvenvietė. Dalis šių tyrinėjimų me džiagos yra publikuota. 1959 m. užtvenkus Nemuną dalis archeologijos paminklų buvo sunaikinti (Rumšiškių piliakalnis, Kapitoniškių pilkapynas, Rumšiškių kapinynas ir kt.), apardyti arba ardomi ir dabar (Dovainonių piliakalnis, Lašinių piliakalnis su senovės gyvenviete ir kt.). Vėliau susiformavusiose marių salose priešais Rumšiškių miestelį rastas senkapis, tirtas 1961–1963 m. Tai – bene didžiausias tyrinėtas paminklas Kaišiadorių rajone. 1970 m. V. Urbanavičius senkapio medžiagą paskelbė knygoje „Rumšiškėnai XIV–XVI amžiais“.

Šiuo laikotarpiu archeologinių tyrinėjimų vykdyta nedaug, tačiau jie buvo gana sistemingi. Tai buvo ir gelbėjamieji, ir moksliniai, su konkrečių archeologų moksliniais interesais susiję kasinėjimai. Minėtu laikotarpiu tirta Nemaitonių senovės gyvenvietė, Nemaitonių (Žydiškių), Maisiejūnų (Surgantiškių), Visginų pilkapynai, Laukagalio akmens su dubenėliais, vadinamo Didžiuoju, Aukuru arba Velnio sostu, aplinka, Baruolių, Mankuviškių senkapiai. Pradėta nuosekli paminklų apskaita, intensyvi registracija. Archeologijos paminklai pradėti lankyti paveldo sauginių institucijų specialistų, paminklai kartografuojami, nustatomos jų teritorijos, sudaromi planai.

XX a. pabaigoje vykdytos kelios didelės apimties žvalgomosios ekspedicijos. 1992–1994 m. KPI (V. Vaitkevičius) atliko žvalgymus, kurių metu Kaišiadorių savivaldybėje rasta per 10 naujų archeologinių ir mitologinių objektų. 1995, 1996 ir 1997 m. Kaišiadorių EKC ir KPC (vad. A. Girininkas) organizuotų žvalgomų jų ekspedicijų metu surasta 10 naujų senovės gyvenviečių, 9 radimvietės, 1 mitologinis akmuo, aplankyta nemažai jau žinomų paminklų, esančių Kaišiadorių savivaldybės ribose. Šiuo laikotarpiu ypač tyrinėjami ardomi ir neaiškūs objektai. Gana išsamiai tyrinėtas Dovainonių piliakalnis. Kiek mažesnės apimties tyrinėjimai vykdyti Basonių (Kalvių) I, Lapainios, Rusių (Litviniškių), Zūbiškių senovės gyvenvietėse, Vindžiuliškių, Atmainų (Darsūniškio) pilkapynuose. 2002 m. vykdyti Paparčių „Pilies kalno“, Laukagalio kapinyno, Baruolių, Gansonių, Gliebiškio, Krasnasiolkos, Lalėnų, Miežonių, Paltininkų, Rečionių, Rusių (Zūbiškių) senkapių žvalgomieji tyrinėjimai. Pradėtos tyrinėti naujos archeologinių paminklų rūšys. Žvalgomi bei tyrinėjami vėlyvieji paminklai. Žvalgomieji tyrinėjimai vykdyti Žiežmarių miestelyje, tyrinėtas Kapitoniškių palivarkas, Paparčių dominikonų vienuolynas. Nuo 2004 m. tyrinėjama Kruonio dvarvietė. 2005 m. pirmą kartą Kaišiadorių rajone vykdyti povandeniniai žvalgymai. Žvalgyti Gabio, Limino, Statkūniškio ir Žaslių ežerai.